Širvinta (Šventoji)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Širvinta
Širvintos žemupys ties Kultuvėnais
Širvintos žemupys ties Kultuvėnais
Ilgis 128,6 km
Baseino plotas 918,1 km²
Vidutinis debitas 7,50 m³/s
Ištakos Širvintų rajonas
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠirvintaVikiteka

Širvinta – Lietuvos upė, ilgiausias Šventosios kairysis intakas. Upė teka Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. Aukštupio vaga nuo Pustiltos iki Trapelių sureguliuota. Toliau vaga labai vingiuoja, sudaro gausybę kilpų, jos kryptis vis kinta (į pietvakarius, vakarus, šiaurės vakarus). Įteka į Šventąją 17 km nuo jos žiočių, Jonavos rajone, priešais Dubių kaimą, tarp Upninkų ir Veprių.

Intakai:

  • kairieji – Akmena, Juodė, Milčiupė, Beržė, Apušė, Lydekupė;
  • dešinieji – Graužupis, Žvirblis, Verbyla, Vilkesa, Žėpla, Šeškupė, Medinė, Augūnė, Kertuša, Viesa, Šiūra, Ūdara, Kabarkšta, Siemanys.

Širvintos baseine yra keletas didesnių ežerų (Kertušas, Alys, Širvys, Musia). Iš viso ežerai sudaro 0,8 % baseino, pelkės 8 %, miškai 11 %.

Širvinta Lietuvos žemėlapyje

Upės vidutinis nuolydis – 100 cm/km. Vidutinis debitas žemiau Vilkesos žiočių – 3,29 m³/s, aukščiau Kertušos – 4,42 m³/s, žiotyse – 7,5 m³/s.[1] Širvinta patvenkta dviejose vietose – 92 km nuo žiočių yra Motiejūnų tvenkinys (98 ha), 81 km nuo žiočių yra Širvintų tvenkinys (47 ha). Liukonyse (23 km nuo žiočių) yra vandens matavimo postas.

Žemupio slėnio kraštovaizdžio apsaugai įsteigtas Širvintos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Širvintos: Juodiškiai, Šešuolėliai II, Bajorai, Motiejūnai, Peliškiai, Širvintos, Žemosios Viesos, Družai, Levainiai, Vindeikiai, Liukonys, Karališkiai, Sližiai.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Anot legendos, vardą Širvinta gavo dėl briedžių, širviais vadinamų, kurie žiloje senovėje per miškų tankmę pramynė kelią prie upės. Kalbininkų upėvardis kildinamas iš žodžio širvas („širmas, šyvas, pilkšvas“)[2].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Širvinta (Šventoji). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 206 psl.
  2. Aleksandras Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981.