Branduolio lamina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Branduolio lamina (angl. nuclear lamina), branduolio apvalkalo pamušalasbaltyminė struktūra po branduolio apvalkalu (t. y., po vidine membrana), sudaryta iš tarpinių gijų. Branduolio apvalkalo pamušalas – palyginti stora, 30-100 nm storio, struktūra.

Apvalkalo pamušalas suteikia branduoliui formą bei mechaninį stabilumą. Laminos baltymai kontaktuoja tiek su branduolio porų baltymais (porinais), tiek su integraliniais vidinės membranos baltymais, todėl patikimai atlieka mechaninio tvirtumo funkciją. Be to, tarpinės gijos, esančios branduolio laminoje, tiesiogiai kabinasi prie chromatino ir padeda susieti vidinę membraną ir DNR.

Tarpinės gijos, esančios branduolio laminoje, yra sudarytos iš baltymų laminų. Šios gijos yra labai tvirtos struktūros (daug stabilesnės už mikrovamzdelius ar aktino filamentus), todėl tinka stabiliai branduolio apvalkalėlio formai palaikyti.
Tarpinės gijos susidaro ir suyra fosforilinimo ir defosforilinimo būdu. Tai ypač svarbu mitozės metu – branduolio apvalkalėlio išsiardymas yra netiesiogiai priklausomas nuo tarpinių gijų depolimerizacijos. Prasidedant mitozei tarpinės gijos yra fosforilinamos ir išyra į fragmentus. Tuo pačiu metu fosforilinami baltymai, esantys vidinėje branduolio membranoje. Dėl to branduolio apvalkalo membraniniai baltymai nebėra prikibę nei prie laminos, nei prie chromatino, todėl pasklinda citoplazmoje ir leidžia branduolio turiniui laisvai judėti mitozės metu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alberts (2004). Molecular Biology of the Cell (4th ed.). Garland Science, Tailor & Francis Group.