Chromatinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chromatino stuktūra

Chromatinas – medžiaga, esanti ląstelės branduolyje. Chromatino paskirtis – genetinės informacijos raiška ir genetinės medžiagos integracija. Jis sudarytas iš DNR, šiek tiek RNR ir baltymų. Įprastai chromatinas – dekondensuoto siūliško pavidalo, tačiau prieš ląstelės dalijimąsi kondensuojasi į chromosomas.

Chromatino tipai[taisyti | redaguoti kodą]

1930 m. atlikus šviesinio mikroskopo tyrimus buvo išskirti du chromatino tipai:[1]

  • heterochromatinas - labai kondensuotas chromatinas
  • euchromatinas - mažiau kondensuotas chromatinas

Atradimų chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Histono modifikacijos:
    • V. G. Allfrey, (1966). Structural modifications of histones and their possible role in the regulation of ribonucleic acid synthesis. Proc Can Cancer Conf 6, 313–335.
    • B. G. Pogo, A. O. Pogo, V. G. Allfrey, and A. E. Mirsky (1968) Changing patterns of histone acetylation and RNA synthesis in regeneration of the liver. Proc Natl Acad Sci U S A 59, 1337–1344.
  • Nukleozomos
    • A. L. Olins and D. E. Olins (1974) Spheroidal chromatin units (nu bodies). Science 183, 330–332.
  • Solenoido modelis
    • Finch, J. T. and Klug, A (1976). Solenoidal model for superstructure in chromatin. Proc. Nat. Acad. Sci. USA 73, 1897–1901.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

  • Corces, V. G. 1995. Chromatin insulators. Keeping enhancers under control. Nature 376:462-463.
  • Cremer, T. 1985. Von der Zellenlehre zur Chromosomentheorie: Naturwissenschaftliche Erkenntnis und Theorienwechsel in der frühen Zell – und Vererbungsforschung, Veröffentlichungen aus der Forschungsstelle für Theoretische Pathologie der Heidelberger Akademie der Wissenschaften. Springer-Vlg., Berlin, Heidelberg.
  • Elgin, S. C. R. (ed.). 1995. Chromatin Structure and Gene Expression, vol. 9. IRL Press, Oxford, New York, Tokyo.
  • Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 1996. Boundary and insulator elements in chromosomes. Current Op. Genet. and Dev. 6:185-192.
  • Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 1998. Polycomb and Trithorax group proteins mediate the function of a chromatin insulator. Cell 92:511-521.
  • Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 2001. CHROMATIN INSULATORS AND BOUNDARIES: Effects on Transcription and Nuclear Organization. Annu Rev Genet 35:193-208.
  • Gerasimova, T. I., K. Byrd, and V. G. Corces. 2000. A chromatin insulator determines the nuclear localization of DNA [In Process Citation]. Mol Cell 6:1025-35.
  • Ha, S. C., K. Lowenhaupt, A. Rich, Y. G. Kim, and K. K. Kim. 2005. Crystal structure of a junction between B-DNA and Z-DNA reveals two extruded bases. Nature 437:1183-6.
  • Pollard, T., and W. Earnshaw. 2002. Cell Biology. Saunders.
  • Saumweber, H. 1987. Arrangement of Chromosomes in Interphase Cell Nuclei, p. 223–234. In W. Hennig (ed.), Structure and Function of Eucaryotic Chromosomes, vol. 14. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg.
  • Sinden, R. R. 2005. Molecular biology: DNA twists and flips. Nature 437:1097-8.
  • Van Holde KE. 1989. Chromatin. New York: Springer-Verlag. ISBN 0-387-96694-3.
  • Van Holde, K., J. Zlatanova, G. Arents, and E. Moudrianakis. 1995. Elements of chromatin structure: histones, nucleosomes, and fibres, p. 1-26. In S. C. R. Elgin (ed.), Chromatin structure and gene expression. IRL Press at Oxford University Press, Oxford.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bruce Alberts, Alexander Johnson, Julian Lewis, Martin Raff, Keith Roberts, Peter Walter. Molecular biology of the cell. New York: Garland Science, 2008, 220 p. ISBN 978-0-8153-4105-5.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]