Borisas Vachtinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Borisas Vachtinas (rus. Борис Борисович Вахтин; 1930 m. lapkričio 30 d., Rostove prie Dono – 1981 m. lapkričio 12 d., Sankt Peterburge) – rusų rašytojas, dramaturgas, scenaristas, filosofas ir orientalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas – Borisas Vachtinas, žurnalistas[1], 1935 m. žuvo lageryje, mama – žurnalistė, būsimoji rašytoja Vera Panova.

1954 m. pabaigė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Kinijos skyrių, vėliau studijavo doktorantūroje, tačiau dėl atsisakymo liudyti prieš disidentus negavo daktaro laipsnio.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė kelis darbus apie Senovės Kinijos ir Korėjos literatūrą, vertėjavo.

Kelių scenarijų vaidybiniams filmams autorius. Nuo 1950-ųjų rašė prozą. „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“ – rašytoją išgarsinęs apsakymas, kurio 26-iuose epizoduose perduodamas minčių eiga, būdinga paprastai liaudžiai. Parašė kelias pjeses, kurios tik 2000 metais pradėtos statyti teatruose[2], taip pat ir Vilniuje[3]. Be grožinės literatūros rašė socialinius-istorinius ir filosofinius straipsnius.

Visuomeniniai darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo populiarus tarp jaunų to meto rašytojų, vedė populiarią televizijos laidą „Rusų kalba“, nuo kurios vėliau buvo pašalintas už pasisakymą eteryje apie būtinumą išsaugoti tradicinius toponimus. Buvo artimas žmogaus teisių gynimo judėjimui, pasisakė palaikydamas J. Brodskį[1].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]