Biako salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salyno padėtis prie Naujosios Gvinėjos krantų

Biako salos (indonez. Kepulauan Biak) arba Shauteno salos (indonez. Kepulauan Schouten, ol. Schouteneilanden) – salynas Ramiajame vandenyne, šalia šiaurės vakarinių Naujosios Gvinėjos krantų, prie patekimo į Čenderavasiho įlanką.[1] Priklauso Indonezijai, Papua provincijai. Pagrindinės trys salos – Numforas, Biakas, Supioris. Taip pat į salyną patenka keletas mažesnių salų – Numas, Ovi salynas.

Salas daugiausia dengia atogrąžų miškai. Biako salose gyvena ~107 paukščių rūšys, iš kurių 14 yra endeminės.[2]

Salyne gyvena >130 tūkst. gyventojų; tai viena tankiausiai gyvenamų Irian Džajos vietų (ypač Biako ir Numforo salos). Pagrindinis miestas – Biakas (Biako saloje).[1]

Salyno (su Japenu) žemėlapis

1526 m. salas pasiekė pirmasis europietis – portugalas Žoržė de Menezesas.[3] Vėliau salynui prigijo jį 1615 m. tyrinėjusio olando Vilemo Shauteno vardas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schouten IslandsEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. Wikramanayake, Eric; Eric Dinerstein; Colby J. Loucks; et al. (2002). Terrestrial Ecoregions of the Indo-Pacific: a Conservation Assessment. Washington, DC: Island Press.
  3. Kratoska, Paul H. (2001). South East Asia, Colonial History: Imperialism before 1800. South East Asia, Colonial History. Vol. 1. Taylor & Francis. p. 56.