Beržalotas

Koordinatės: 55°11′28″ š. pl. 25°51′35″ r. ilg. / 55.19111°š. pl. 25.85972°r. ilg. / 55.19111; 25.85972
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°11′28″ š. pl. 25°51′35″ r. ilg. / 55.19111°š. pl. 25.85972°r. ilg. / 55.19111; 25.85972

Béržalotas – aukštapelkė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės vakarų nuo Švenčionėlių, Labanoro regioninis parkas, Girutiškio gamtinis rezervatas.

Plotas 245 ha. Beržalotas susidaręs fliuvioglacialinėje lygumoje. Plynraistis. Yra 5 liekaniniai ežerėliai, iš viso 24 ha. Durpių ištekliai 6,7 mln. m³. Durpių klodo didžiausias storis 8,4 m, vidutinis – 3,5 m. Vidutinis susiskaidymas 19%, vidutiniškai peleningumas 4,8%. Po durpėmis yra – 0,5 m storio sapropelio sluoksnis, giliau molis ir smėlis.[1] 1974 m. įkurtas Beržaloto botaninis draustinis – spanguolynas. Tai Europos Sąjungos mastu svarbi Natura 2000 teritorija, svarbi paukščių ir buveinių apsaugai bei potenciali Ramsaro teritorija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimvydas KunskasBeržalotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 121 psl.