Beitas (poezija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Beitas (angl. beit, bait, arabų kalboje 'namas') – arabų, persų, urdu ir sindų poezijos metrinis vienetas. Jis atitinka poezijos eilutę. Kartais beitą neteisingai vadina kupletu, kadangi kiekvienas beitas būna cezūra padalintas į du vienodo ilgio puseilius (hemistichus). Kiekvienas puseilis turi 2, 3 ar 4 pėdas (2,3 ar 4 skiemenų), o beitas, atitinkamai – 4 (tetrametras), 6 (hegzametras) ar 8 (oktametras) pėdas.[1]

William Alexander Clouston yra padaręs išvadą, kad ši fundamentali arabų prozodijos sąvoka kilusi beduinų ar dykumų arabų aplinkoje. Tai rodo skirtingų eilutės dalių terminija: viena pėda vadinama 'palapinės kartimi', kita – 'palapinės kuoliuku', o eilutės puseiliai pavadinti pagal palapinės „dvivėrių durų“ sąvarų pavadinimus. Be to, eilutė pavadinta beit 'namas', bet smulkesni elementai pavadinti palapinės dalių pavadinimais. Palapinę vadinti namu gali tik palapinėse gyvenę klajokliai.[1]

Beitas gali būti atskiras eilėraštis, iš jų gali būti sudaryti rubajai, gazelės, kasidos ir kitos rytietiškos lyrikos formos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "Arabian Poetry for English Readers", by William Alexander Clouston (1881), p. 379 in Google Books