Bazilijonų spaustuvė
Bazilijonų spaustuvė – spaustuvė Vilniuje, veikusi 1628–1692 m., 1760–1839 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurta vietoj Luko Mamoničiaus spaustuvės. 1811 m. turėjo 11 spausdinimo staklių. Iki XIX a. išspausdino per 200 leidinių lenkų, lotynų, lietuvių, rusų kalba; iki 1839 m. – 51 lietuvišką knygą. Daugiausia spausdino unitų religinę literatūrą, panegirikas, bazilijonų mokyklų mokymo priemones ir traktatus. Reikšmingiausi leidiniai: M. P. Karpavičiaus „Kozonius“ (1794 m.) H. Karpinskio „Geografijos žodynas“ (1766 m.) „Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų“ (1798 m., 1818 m., 1828 m.) L. Floro „Apie romėnų tautos pradžią ir jos istoriją“ (1790 m.).
Spaustuvė nustojo veikti, 1839 m. panaikinus bazilijonų ordiną. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 60 psl.