Baravykas paąžuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Boletus luridus
Baravykas paąžuolis (Boletus luridus)
Baravykas paąžuolis (Boletus luridus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Baravykiečiai
(Wikispecies-logo.svg Boletales)
Šeima: Baravykiniai
(Wikispecies-logo.svg Boletaceae)
Gentis: Baravykas
(Wikispecies-logo.svg Boletus)
Rūšis: Baravykas paąžuolis
(Wikispecies-logo.svg Boletus luridus)
LogoIF.png Index Fungorum

Baravykas paąžuolis, žalbaravykis (lot. Boletus luridus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Lapuočių miškai, parkai su ąžuolo, liepos, beržo priemaiša.

  • Augimo laikas

Pavasaris (retai), vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė aksomiška, poros raudonos.

Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 20 cm skersmens, iš pradžių gaubta, vėliau beveik plokščia, aksomiška, rudai pilka, nešvariai švelniai žalsvai ruda, silpno gelsvo atspalvio. Vamzdeliai iki 2 cm ilgio, geltoni, poros raudonos, rudai raudonos. Kotas masyvus, iki 15 cm ilgio ir 5 cm storio, oranžiškai raudonas, su juodu, šiurkščiu tinkleliu. Trama gelsva, vėliau - geltona, perlaužus pamėlynuoja, paskui išblunka iki melsvos, nekarti. Sporos 10–17×5–7 μm.

Būdingi požymiai: vamzdeliai ir kepurėlės bei koto trama įpjauti pamėlynuoja, vėliau išblunka.

Auga pavieniui arba grupelėmis. Mėgsta šviesias, žolėtas, kalkingas vietas, ąžuolo kaiminystę. Valgomas gerai išvirtas, nevartojant alkoholinių gėrimų. Neretas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 53 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Baravykas paąžuolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka