Baragėliai

Koordinatės: 54°45′54″š. pl. 22°45′47″r. ilg. / 54.7651°š. pl. 22.7630°r. ilg. / 54.7651; 22.7630 (Baragėliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baragėliai
vok. Baragehlen, Hauptmannsdorf
Baragėliai
Baragėliai
54°45′54″š. pl. 22°45′47″r. ilg. / 54.7651°š. pl. 22.7630°r. ilg. / 54.7651; 22.7630 (Baragėliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Baragėliai[1] (vok. Baragehlen, nuo 1928 m. Hauptmannsdorf) – buvęs dvaras Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 16 km į rytus nuo Pilkalnio, 26 km į pietryčius nuo Lazdynų, 2 km nuo Lietuvos sienos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1785 m. buvo kulmiškių dvaras su 2 ugniakurais,[2] 1821 m. – šatulinių kulmiškių dvaras su 20 gyventojų.[3] 1846 m. Baragėliuose buvo 2 gyvenamieji pastatai ir 24 gyventojai.[4] Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Barragehlen, Barachelen. Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Pyragių valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1879 m. Baragėlių dvaras valdė 146,4 ha žemės, iš jų 111,3 ha ariamos, 24,4 ha pievų ir ganyklų, 5,5 ha miško. Dvare buvo arklių sukama aliejaus spaudykla.[5] 1928 m. prijungti prie Kaptainiškių kaimo.[6] Po Antrojo pasaulinio karo išnyko.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1910 m.
1905 m. 1910 m.[7]
17 34


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.9. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.59. Kümmel, Halle, 1821 vok.
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.35. Baensch, Magdeburgas, 1846, vok.
  5. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879, vok.
  6. Pyragių valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
  7. Pilkalnio Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.