Banska Štiavnica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Banska Štiavnica
svk. Banská Štiavnica
   Coa Slovakia Town Selmecbánya.svg   
Banska Štiavnica, Central Square.jpg
Miesto centras, Švč. Trejybės paminklas

Banska Štiavnica
48°27′30″N 18°53′50″E / 48.45833°N 18.89722°E / 48.45833; 18.89722 (Banska Štiavnica)Koordinatės: 48°27′30″N 18°53′50″E / 48.45833°N 18.89722°E / 48.45833; 18.89722 (Banska Štiavnica)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Banska Bistricos kraštas
Apygarda: Banska Štiavnicos apygarda
Gyventojų (2006): 10 662
Plotas: 46,3 km²
Tankumas (2006): 230 žm./km²
Altitudė: 600 m
Commons-logo.svg Vikiteka: Banska ŠtiavnicaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 618

Banska Štiavnica (svk. Banská Štiavnica, veng. Selmecbánya) – miestas Slovakijoje, Banska Bistricos krašte, į pietvakarius nuo Banska Bistricos, Štiavnicos kalnuose, prie Štiavnicos upės. Medienos apdirbimo, spalvotosios metalurgijos (švino, cinko, vario lydymas), tekstilės ir trikotažo, maisto (ypač tabako) pramonė. Svarbus turistinis centras. Yra kalnakasybos muziejus, botanikos sodas. Veikia miškų ūkio akademija, įkurta 1763 m. (buvusi Kasybos akademija). Apylinkėse trykšta mineralinės versmės.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Banska Štiavnica žymi savo architektūros paveldu. Yra XIII a. pr. pilis su bažnyčia (14971515 m. perstatyta vėlyvosios gotikos stiliumi), 1571 m. pastatyta naujoji pilis, XV–XVI a. vėlyvosios gotikos bažnyčios (Šv. Kotrynos ir Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos), barokinis kalvarijų ansamblis (1751 m., architektas F. Pergeris), 1748 m. Švč. Trejybės paminklas (skulptorius D. Stanetti), 1892 m. neorenesansinis Kasybos akademijos pastatas[1]. 1993 m. Banska Štiavnicos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė buvo gyvenama nuo neolito laikų. III a. pr. m. e. hunai čia įkūrė sidabro kasyklą ir gyvenvietę. X-XI a. toje vietoje įsikūrė slavai. Teritorija priklausė Vengrijos karalystei, čia buvo pagrindinė vengrų sidabro kasykla. 1238 m. Banska Štiavnicai suteiktas karališkojo miesto statusas, miestas buvo įtvirtintas. Banska Štiavnica buvo svarbus reformacijos centras, 1735 m. įkurta pirmoji Vengrijoje kalnakasybos mokykla, vėliau virtusi akademija (pirmąja technine aukštąja mokykla pasaulyje). 1782 m. Banska Štiavnica buvo trečias pagal dydį Vengrijos karalystės miestas, bet XIX a. baigus aukso ir sidabro gavybą, miesto reikšmė sumenko.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Banska Štiavnica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002