Baltoji garstyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sinapis alba
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai
(Wikispecies-logo.svg Brassicaceae)
Gentis: Garstukas
(Wikispecies-logo.svg Sinapis)
Rūšis: Baltoji garstyčia
(Wikispecies-logo.svg Sinapis alba)

Baltoji garstyčia (lot. Sinapis alba, vok. Weißer Senf, angl. White Mustard) – garstuko genties augalas.

Pavadinimas garstyčia taip pat taikomas augalams Brassica juncea (sareptinis bastutis „indiška garstyčia“), Brassica nigra (juodoji garstyčia), Brassica rupestris „rudoji garstyčia“ bei iš šių augalų pagamintam prieskonių mišiniui.

Baltoji garstyčia – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai skiautėti. Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisiusankštara, sėklos šviesiai geltonos spalvos.

Lietuvoje auginamas. Sulaukėjęs auga pakelėse, dykvietėse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.

Augalas maistinis ir vaistinis. Vartojamos garstyčių trauklapiams gaminti. Gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmas, reumatas. Reikšmingesnis kaip prieskonis.


Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji garstyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka