Austenitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plieno fazių diagrama

Austenitas – anglies kietasis tirpalas γ geležyje. Austenito kristalų gardelė kubinė, centruota šonuose. Austenitas – tankiausia plieno struktūra.[1]

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglinio plieno austenite didžiausias ištirpusios anglies kiekis gali būti 2,14% (1147 °C t-roje). Legiruotojo plieno austenite, be anglies, gali būti ištirpę dar ir legiruojančių elementų. Anglinio plieno austenitas žemesnėje kaip 727 °C temperatūroje nestabilus ir pagal izoterminio proceso temperatūrą arba aušinimo greitį gali virsti stabilesnėmis struktūromis: perlitu, sorbitu, trostitu, beinitu. Staigiai aušinamas iki tam tikros temperatūros, beveik visas austenitas (išskyrus liekamąjį austenitą) bedifūziniu būdu virsta martensitu – plienas užsigrūdina. Liekamojo austenito kiekį didina manganas, chromas, nikelis ir kiti legiruojantys elementai. Legiruotojo plieno austenitas gali būti stabilus ir kambario temperatūroje.

Austenitiniai plienai nemagnetiniai, kai kurie atsparūs kaitrai ir korozijai. Manganiniai austenitiniai plienai ypač atsparūs dilimui, kai apkrova smūginė.

Austenitas pavadintas anglų išradėjo, tyrinėjusio geležies-anglies kietuosius tirpalus, V. Robertso Osteno (W. Roberts Austen, 1843–1902 m.) vardu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Austenitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 250 psl.