Atkuriamasis teisingumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atkuriamasis teisingumas (angl. Restorative justice – restoratyvinis arba atstatomasis teisingumas) – nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcijos, skirtos atkurti teisingumą (orientyras – padėtis, buvusi iki nusikaltimo), teorija. Įtvirtina bei rekomenduoja įvairūs tarptautiniai (Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos), nacionaliniai teisės aktai.

Modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja įvairūs atkuriamojo teisingumo modeliai – mediacija, visuomenės pasitarimų tarybos, taikintojų tarybos, tradiciniai kaimo arba genties susirinkimai ir kiti. Taikomi penitencinėje veikloje. Populiariausia priemonė – taikinamasis tarpininkavimas (mediacija), kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai (ADR).

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisiniai pagrindai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkuriamąjį teisingumą ir tarpininkavimą (angl. Restorative justice and mediation) taikyti sprendžiant šalių teisinių santykių konfliktus įpareigoja šie teisės aktai:

  • LR Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX – 1383 „Dėl nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo“ 36 p. 2 d. Įpareigojama „sukurti atkuriamojo teisingumo sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra atkurti buvusią padėtį tarp nusikaltimo paveiktų subjektų – aukos, nusikaltėlio, visuomenės;“
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 806 „Dėl nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 2007–2009 metais įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3 punktu įpareigojama sukurti „Atkuriamojo teisingumo sistemos Lietuvoje koncepcijos ir jos įgyvendinimo priemonių projektą“ (vienu iš atsakingų vykdytojų paskirtas Mykolo Romerio universitetas).

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis Teisės instituto tyrėjų grupės tyrimu, šiuo metu egzistuojantys kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo modeliai Lietuvos baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje (formos) tik dalinai atitinka atkuriamojo teisingumo koncepciją (tuo tarpu sėkmingai realizuota daugelyje Europos šalių). Pastebimas spartus atkuriamojo teisingumo modelių plėtojimas baudžiamojoje justicijoje, ypač akcentuojant aukos ir nusikaltėlio mediaciją. Užsienio valstybių patirtis rodo, jog prasminga nepilnamečiams, padariusiems nusikalstamą veiką numatyti platesnes galimybes taikyti mediaciją[1]

Studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkuriamasis teisingumas kaip dalykas yra dėstomas Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto penitencinės teisės ir veiklos programos dieninių ir neakivaizdinių studijų magistrantams. Bakalauro studijose dėstoma Atkuriamojo teisingumo pagrindų dalykas. (doc. dr. Rokas Uscila).

MRU SPF yra Teisės ir penitencinės veiklos programos Atkuriamojo teisingumo ir tarpininkavimo specializacija. Tikslas – parengti plataus profilio aukštos kvalifikacijos teisininkus – atkuriamojo teisingumo ir tarpininkavimo specialistus, gebančius padėti išspręsti tarptautinius bei nacionalinius prekybos, šeimos, civilinius, darbo, administracinius ir kitus ginčus bei baudžiamuosius konfliktus.

Specializacijos trukmė – 1,5 metų. Magistro diplome patvirtinama, kad magistrantas baigė Teisės ir penitencinės veiklos magistrantūros studijų Atkuriamojo teisingumo ir tarpininkavimo specializaciją ir jam suteikiamas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis[2].

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurkšaitė J. Ar Lietuvos Respublikoje įstatymai leidžia naudoti tarpininkavimą kaip alternatyvų ginčų sprendimo būdą? Teisės apžvalga // – Kaunas: VDU, 2001. Nr. 5.
  • Jurka Raimundas Teistų asmenų resocializacijos problemos // Atkuriamasis teisingumas. Vilnius: Lygtinai nuteistų asmenų priežiūros organizacija, ISBN 978-9955-526-31-5. p. 7-14.
  • Michalovič I. Baudžiamajame įstatyme numatytų nepilnamečių resocializacijos priemonių taikymas. Daktaro disertacija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001.
  • Sakalauskas G. Susitaikymo institutas Vokietijos jaunimo baudžiamojoje teisėje // Teisės problemos – Vilnius, 1998. Nr. 1.
  • Uscila R. Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediacija Skandinavijos šalyse // Jurisprudencija, 2002. T 29 (21).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. L. Ūselė, A. Matijaškaitė, R. Uscila. Atkuriamasis teisingumas: samprata, tarptautinių dokumentų rekomendacijų, užsienio valstybių patirties apžvalga, atkuriamojo teisingumo sistemos kūrimo sąlygų analizė ir pasiūlymai dėl jos kūrimo Lietuvoje (2006). Teisės insitutas.
  2. Teisės ir penitencinės veiklos programos Atkuriamojo teisingumo ir tarpininkavimo specializacijos studijų programa[neveikianti nuoroda] (Doc)