Atėnės Nikės šventykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atėnės Nikės šventykla 2010 m.

Atėnės Nikės šventykla (gr. Ναός Αθηνάς Νίκης) – šventykla Atėnų akropolyje, pastatyta apie 410 pr. m. e. Nikė buvo garbinama kaip Atėnė Nikė – dviejų deivių sąjunga. Nikė graikiškai reiškia pergalė, o Atėnė buvo garbinama kaip pergalės kare bei išminties deivė. Šventykla pastatyta pažymėti atėniečių pergalei prieš persus.

Tai buvo ankstyvoji jonėninė šventykla, išsiskirdama savo išsikišančia padėtimi ant stataus bastiono pietvakarių akropolio pusėje, ties dešiniuoju įėjimu – propilėja. Čia miestiečiai melsdavosi deivei, tikėdamiesi jos malonės kare prieš spartiečius ir jų sąjungininkus. Stačias bastiono sienas iš šiaurinės, vakarinės ir pietinės pusių saugojo vadinamasis „Nikės parapetas“, pavadintas pagal jo frizą.

Šventykla stovi ant 9,5 m aukščio bastiono. Čia būdavo ir sargybos postas. 1686 m. ją sugriovė turkai, 18341838 m. buvo atstatyta. Bet 1935 m. buvo vėl nugriauta ir perstatyta iš naujo, remiantis naujausiais tyrinėjimais.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Grindų planas

Atėnės Nikės šventykla yra ketureilio stiliaus (dėl kolonų išsidėstymo), jonėninės struktūros su kolonadiniu portiku iš abiejų fasado, sukurto architekto Kalikrato, pusių. Pastatyta ant VI a. pr. m. e. stovėjusios Atėnės šventyklos, kurią 480 pr. m. e. sugriovė persai, liekanų. Bendras aukštis nuo stilobato iki aukščiausio frontono taško (iki kol šventykla nebuvo sugadinta) buvo apie 7 m. Santykis tarp kolonų aukščio ir diametro lygus 7:1; smulkios proporcijos, retai pasitaikančios 9:1 ar 10:1 santykio jonėninio stiliaus pastatuose, suteikdavo elegantiškumo ir rafinuotumo.

Pastatyta iš balto Pentelės marmuro. Šventykla buvo statoma, kai nevykdavo karai ir netrūkdavo finansavimo. Celėje stovėdavo Nikės statula. Antablemento frizai iš visų pusių buvo išpuošti V a. pr. m. e. idealizuoto klasikinio stiliaus reljefo skulptūromis. Šiauriniame frize pavaizduotas mūšis tarp graikų majoratų kavalerijų. Pietinis frizas vaizdavo lemiamą pergalę prieš persus Platėjos mūšyje. Rytų frize buvo pavaizduota dievų (Atėnės, Dzeuso ir Poseidono) draugija, kas atspindėjo tų laikų atėniečių religinius įsitikinimus bei pagarbą dievams.

Kai šventykla buvo baigta, apie 410 pr. m. e., aplink pastatą buvo įrengtas parapetas, kad žmonės nenukristų nuo stataus bastiono. Parapeto išorė buvo subtiliai papuošta iškaltomis reljefo skulptūromis, kuriose Nikė vaizduota užsiimanti įvairia veikla.

Po trijų atskirų restauracijų maža Nikės šventykla vis dar tebestovi akropolyje, šalia Erechtejono ir Partenono. Pagrindinė konstrukcija, kurią sudaro stilobatas ir kolonos smarkiai apgadinta, nebėra stogo ir didžiosios dalies frontono. Iškaltų frizų fragmentai eksponuojami Akropolio bei Britų muziejuose; jų kopijos pastatytos šventykloje, atitinkamose vietose.


Commons-logo.svg Vikiteka: Atėnės Nikės šventykla – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]