Apaštalas Judas Tadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
XVII a. freskos fragmentas
iš dell'Opera del Duomo muziejaus Florencijoje

Apaštalas Judas Tadas (heb. jada – girti, dėkoti; aram. tadda – krūtinė; vertas garbės, drąsus ;gr. Απόστολος Ιούδας) – pagal Naująjį Testamentą, Alfiejaus ir Marijos sūnus, apaštalo Jokūbo jaunesniojo brolis.

Minimas apaštalų sąrašuose Luko (Lk 6:16) ir Jono evangelijose (Jn 14:22), o taip pat Apaštalų darbuose (Apd 1:13). Manoma, kad Evangelijoje pagal Matą (Mt 10:3) ir Evangelijoje pagal Morkų (Mk 3:18) minimas Tadas yra tas pats asmuo.

Jono evangelijoje Judas Tadas Paskutinėje vakarienėje klausė Kristaus apie jo prisikėlimą. Tada jis pavadintas „Judu ne Iskariotu“, kad skirtųsi nuo Judo Iskarijoto – išdaviko.

Luko evangelijoje šis apaštalas vadinamas Judu Jokūbo, kas tradiciškai suprantama, kaip Judas, Jokūbo brolis. Viduramžiais apaštalas Judas Tadas dažnai tapatintas su Judu „Viešpaties broliu“.

Pasak legendų, apaštalas Judas Tadas skelbė tikėjimą Palestinoje, Avarijoje, Sirijoje ir Mesopotamijoje ir mirė kankinio mirtimi Armėnijoje antroje I a. pusėje.

Apaštalo Judo Tado šventė spalio 28 d.


Commons-logo.svg Vikiteka: Apaštalas Judas Tadas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka