Apaštalas Tomas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tomo netikėjimas, Duccio di Buoninsegna paveikslas, nutapytas 1308 m. – 1311 m.

Apaštalas Tomas (hebr. תאומא T’oma ,dvynys ; gr. Απόστολος Θωμάς) – vienas iš Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.

Biblijoje nurodoma, kad jo nebuvo, kai Kristus prisikėlė iš numirusių ir pasirodė apaštalams. Kai vėliau Tomui apie tai buvo papasakota, jis pareiškė tuo netikįs ir patikėsiąs tik tada, kai pats pamatysiąs ir paliesiąs jo žaizdas. Kai Jėzus pasirodė ir paprašė netikintį Tomą, kad jis pirštu paliestų jo žaizdas, priblokštas Tomas pasakė: Mano Viešpats ir mano Dievas. Žodžių junginys netikintis Tomas tapo skeptiko sinonimu. Popiežius Grigalius I pakomentavo šitą posakį taip: „Mūsų tikėjimui Tomo netikėjimas padeda daugiau, nei apaštalų tikėjimas“. Tomui priskiriamas evangelijos skelbimas Indijoje. Jo šventė yra liepos 3 d.

Tomas Naujajame testamente[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šv. Jono evangelijoje yra paminėtas 4 kartus:
  1. Kai Jėzus nusprendžia eiti į Jeruzalę, Tomas apaštalams sako: Eime ir mes kartu, kad kartu su Juo numirtume (J11,16)].
  2. Per paskutinę vakarienę į Jėzaus žodžius: Žinote kelią, kur aš einu, Tomas jam pasakė: Viešpatie, nežinome, kur eini. Kaip mes galime žinoti kelią?. Jam Jėzus atsakė: “Aš esu kelias ir tiesa, ir gyvenimas.
  3. Trečią kartą Tomas parodomas kaip „netikintis“: Tik Tomo, vienintelio iš dvylikos apaštalų, nebuvo, kai prisikėlė Jėzus. Kiti mokiniai jam pasakė: Matėme Viešpatį!, bet jis atsakė: Jeigu jo rankose nepamatysiu vinių žymių ir neįdėsiu savo piršto į jo žaizdą ir nepaliesiu jo šono, nepatikėsiu. O po aštuonių dienų, kai mokiniai buvo namuose, Jėzus perėjo per uždarytas duris ir atsistojęs tarp jų pasakė: Ramybė jums!. Paskui pasakė Tomui: Pakelk čia savo ranką ir pažiūrėk į mano žaizdas. Pakelk ranką ir paliesk pirštu mano šoną ir nebūk netikintis, būk tikintis! . Tomas jam pasakė: Mano Viešpats ir mano Dievas!. Jam Jėzus pasakė: Tiki manimi, nes mane matei? Palaiminti tie, kurie nematė, bet tiki.
  4. Susitikime su prisikėlusiu iš numirusių Jėzumi ant Genezareto ežero tarp kitų apaštalų-žvejų buvo ir jis. Kartu buvo Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjaus Kanų, Zebediejaus sunūs ir kiti du iš jo mokinių.
  • Apaštalų darbuose yra paminėtas vakarienėje: Tenai atėję įėjo į salę ir buvo ten: Petras, Jokūbas ir Andrius, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Jokūbas, sūnus Alfiejaus ir Simonas Uolusis, Judo ir Jokūbo brolis.

Vardas ir jo atsiradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vardas Tomas skiriasi nuo kitų apaštalų vardų, kurie siejasi su Dievo vardu (Jahvė). Hebrajiškai t’om ir aramėjiškai t’oma reiškia dvynius ir verčiama į graikų kalbą kaip didymos, kas reiškia dvynuką. Nežinoma, ar apaštalas Tomas buvo vienas iš dvynių. Pagal legendą turėjo brolį Eleazarą ar seserį Lizjeną (Lidiją). Taip pat nieko nežinoma apie jo kilmę, šeimą ir užsiėmimą. Galima tiktai nuspėti, kad buvo žvejys, kaip ir daugelis apaštalų, buvusių susitikime su Jėzumi prie Genezareto ežero; tarp žvejų minimas antras po Petro, prie brolių Jokūbo ir Jono bei Natanaelo.

Apokrifai[taisyti | redaguoti kodą]

Apokrifai parašyti graikiškai ir siriškai, išliko abi versijos. Greičiausiai originali versija yra siriška. Pagal ją Tomas mirė kankinio mirtimi Kalaminoje, Indijoje, nužudytas ietimi ar strėle. Jo karstas yra po altoriumi Madraso katedroje netoli Bengalijos įlankos. Jo kūnas nežinomomis aplinkybėmis III a. buvo pervežtas į Edesą (dabar Urfa Turkijoje) Mažojoje Azijoje. Ten susiformavo jo kultas ir turtinga literatūra apie jį. Vis dėlto tai – tik legendos, neturinčios jokio istorinio pagrindimo.

Tomas kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Apaštalas Tomas yra labai populiarus dailėje. Vaizduojamas su mente rankoje kaip statybininkas, kampainiu arba kampamačiu Gundaforo palatose. Kartais – su ietimi ar strėlėmis, jo mirties simboliais. Trumpais plaukais, šviesiai žaliais marškiniais, šviesiai melsvu apsiaustu.

Iki XIII a. jo ikonografijos principai nebuvo suformuoti. Dažnai vaizduojamas kaip jaunas žmogus, ką rekomenduoja ir Athoso dailės ikonografijos vadovėlis. Gana dažnai yra matomas kartu su kitais apaštalais susirinkimo scenose. Dažniausiai vaizduojama scena, atspindinti jo netikėjimą. Graikų rašytojas Angelas Terzakis 1962 m. jam pašventė kurinį Tomas, turintis dvi sielas.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Apaštalas Tomas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka