Antarktidos oazės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Novolazarevskajos stotis Širmacherio oazėje

Antarktidos oazės – teritorijos Antarktidos žemyne, nepadengtos nuolatine sniego ir ledo danga. Užima nuo keliasdešimt iki šimtų km² (didžiausia – Bangero oazė, 952 km²). Nuo kitų Antarktidos teritorijų išsiskiria ne tokiu rūsčiu klimatu, arktinių dykumų kraštovaizdžiais, ištisus metus egzistuojančiais skysto vandens telkiniais, primityviais kriogeniniais dirvožemiais bei organine gyvybe. Antarktidos oazės skirstomos į tipines (priešelfines), tarpukalnių ir kalnų. Šiose oazėse įsikūrę dauguma antarktinių stočių.

Terminas oazė tokioms vietovėms naudojamas nuo 1938 m. (suteikė kanadiečių ekspedicija) kaip analogija į dykumų oazes[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 31 psl.