Antžmogis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antžmogis, viršžmogis (vok. Übermensch) – sąvoka, įvesta vokiečių filosofo Fridricho Nyčės, iš jo kūrinio „Taip kalbėjo Zaratustra“, kuriame apie Antžmogį skelbiama senovės persų pranašo Zaratustros lūpomis. Anot jo, Antžmogis – tai idealus ateities žmogus, į kurį, pagal darvinizmo teoriją turi evoliucionuoti dabartiniai žmonės. Nyčė atmeta antžmogį kaip gerą, humanišką, idealistinį – Antžmogis tironiškas, individualus, bejausmis, be moralės, neabejojantis savo teisumu. Nyčės teigimu, pagrindinis žmogaus tikslas – padaryti save antžmogio seneliu ar protėviu ir žmogus tėra pakopa kelyje į antžmogį. Ten pat tvirtinama, kad religija reikalinga tik silpniems žmonėms – Antžmogis pats taps dievu.