Analitinė psichologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Analitinė psichologija – psichologijos kryptis, kurios pradininkas – šveicarų psichologas Karlas Gustavas Jungas. Jungo teorijas toliau plėtojo jo studentai ir pasekėjai. Jungo teorijos skiriasi nuo Froido psichoanalizės teorijų, bet turi ir panašumų. Psichoanalizės tikslas – sujungti į visumą atskirus giluminius žmogaus pasąmonės veiksnius bei užslėptas elgsenos paskatas, neįsisąmonintus, pasąmonėje glūdinčius jausmus, mintis. Gelmių psichologija, įskaitant ir archetipinę psichologiją, taiko pasąmonės modelį ir jį laiko esminiu individo pagijimo bei tobulėjimo šaltiniu. Jungas psichiką suvokia kaip protą, bet jis taip pat pripažįsta ir sielos sąvoką. Jis rėmėsi empiriniais įrodymais, sukauptais fenomenologijos metodais, kuriais siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Jungas bandė atskleisti sapnų reikšmę, nusakyti archetipų ir mitologijos prasmę. Jungas yra moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvas.

Pasąmonė ir archetipai[taisyti | redaguoti kodą]

Karlas Gustavas Jungas teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Psichikos struktūroje jis taip pat išryškino sąmonę, asmeninę pasąmonę, kurią sudaro kompleksai, ir kolektyvinę pasąmonę, ir kuri nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo. Pasak Jungo, žmogus gimsta su tam tikrais elgesio, jausmų, suvokimo bei galvosenos modeliais, kurie paveldimi iš protėvių. Kolektyvinę pasąmonę sudaro archetipai:

  • anima – neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė;
  • animus – neįsisąmoninta moters asmenybės vyriškoji pusė;
  • persona – socialiniai asmenybės vaidmenys;
  • šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti;
  • savastis – asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas;
  • išmintis – gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas;
  • dievas – galaktinė psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija;
  • archetipas – universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma.

Asmenybės tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Jungas pasiūlė asmenybės tipologiją, išskirdamas du svarbius elementus:

  1. Asmenybės orientacijos kryptis – intraversija bei ekstraversija. Intravertai yra orientuoti į save, ekstravertai – į išorę.
  2. 4 pagrindinės psichikos funkcijos: pojūčiai, mąstymas, jausmai ir intuicija.

Šie du elementai ir keturios funkcijos sudaro aštuonis psichikos tipus – 4 ekstravertų tipai su dominuojančiomis mąstymo, jausmų, pojūčių bei intuicijos funkcijomis ir analogiškai 4 intravertų tipai su tomis pačiomis funkcijomis.

Kolektyvinė pasąmonė[taisyti | redaguoti kodą]

Kolektyvinė pasąmonė – analitinės psichologijos sąvoka, kurią įvedė Jungas. Jo išplėtota teorija teigia, jog kolektyvinė pasąmonė yra pasąmonės dėmuo, pasireiškiantis žmonijoje ir visose gyvybės formose, turinčiose nervų sistemą. Jungas atskyrė kolektyvinę pasąmonę nuo asmeninės pasąmonės, nes asmeninė pasąmonė yra asmeninės individo unikalios patirties šaltinis, tuo tarpu kolektyvinėje pasąmonėje įsirėžia tam tikros rūšies individų išgyvenimai.