Kolektyvinė pasąmonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kolektyvinė pasąmonė - analitinės psichologijos sąvoka, kurią įvedė Karlas Gustavas Jungas. Jo išplėtota teorija teigia, jog Kolektyvinė pasąmonė yra pasąmonės dėmuo, kuri pasireiškia žmonijoje ir visose gyvybės formose su nervų sistema. Jungas atskyrė Kolektyvinę pasąmonę nuo asmeninės pasąmonės, todėl kad asmeninė pasąmonė yra asmeninės individo unikalios patirties šaltinis, kai tuo tarpu kolektyvinė pasąmonėje įsirėžia tam tikros individų rūšies išgyvenimai.

Kolektyvinę pasamonę sudaro archetipai:

  • anima – neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė
  • animus – neįsisamoninta moters asmenybės vyriškoji pusė
  • persona – socialiniai asmenybės vaidmenys
  • šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti
  • savastis – asmenybę reguoliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas
  • išmintis – gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas
  • dievas – galaktinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija
  • archetipas – universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma