Alfredas Amtmanis-Briedytis
| Alfredas Amtmanis-Briedytis latv. Alfreds Amtmanis-Briedītis | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. rugpjūčio 5 d. |
| Mirė | 1966 m. gegužės 15 d. (80 metų) Ryga |
| Sutuoktinis (-ė) | Anta Klints |
| Veikla | latvių teatro aktorius, režisierius |
| Organizacijos | Latvijos nacionalinis teatras |
| Pareigos | režisierius |
Alfredas Amtmanis-Briedytis (latv. Alfreds Amtmanis-Briedītis, tikrasis vardas Alfreds Amtmanis, 1885 m. rugpjūčio 5 d. Valė, dab. Vecumniekų savivaldybė – 1966 m. gegužės 15 d. Ryga) – latvių teatro aktorius, režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1903 m. debiutavo kaip aktorius Naujajame latvių teatre Rygoje. 1905–18 m. dirbo įvairiuose Latvijos teatruose. 1909–1912 m. mokėsi dramos kursuose Rygoje. Nuo 1919 m. su pertraukomis Latvijos darbininkų teatro (dab. Latvijos nacionalinis teatras) aktorius; nuo 1944 m. teatro vadovas, nuo 1949 m. vyr. režisierius. Dėstė Latvijos konservatorijoje; nuo 1949 m. profesorius.[1]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Indulis – Janis Rainis. Indulis ir Arija 1912 m.
- Einaras – Henrikas Ibsenas. Brandas 1914 m.,
- Jagas – Viljamas Šekspyras. Otelas 1922 m.,
- Atvasaras – Arvydas Grigulis. Molis ir porcelianas 1947 m.
Režisuoti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Viljamas Šekspyras. Audra, 1926 m.,
- Vilis Lacis. Žvejo sūnus, 1949 m.,
- Andrejis Upytis. Žalia žemė, 1950 m. ir Žana d Ark, 1962 m.,
- Frydrichas Šileris. Don Karlas, 1955 m.,
- Janis Rainis. Juozapas ir jo broliai (1956 m.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pretim saulei – manas dzīves stāsts, Rīga: LVI, 1963.
- Lappuses no diensagrāmatas: 1947–1966, Rīga: Liesma, 1985.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- R. Anderssons. Alfreds Amtmanis-Briedītis. Riga, 1953.
- Caune, C. Alfreds Amtmanis-Briedītis: biobibliogrāfiskais rādītājs. Rīga: Vil̦a Lāča Latvijas PSR Valsts bibliotēka, 1979.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alfredas Amtmanis-Briedytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 458 psl.