Albatenijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1 pav. Albetinijaus krateris

Albatenijus – didelis krateris, esantis beveik Mėnulio disko centre, 4.1°E, 11.2°S, skersmuo 129 km. Tai labai senas Mėnulio krateris, pavadintas žymaus musulmonų astronomo ir mokslininko Al-Battani vardu. Albetenijus susidarė smūgio metu. Jį supa uolienų pylimas, kurio išorinis kraštas, nors ir stipriai apardytas, sudaro panašią į šešiakampį formą. Pylimas yra virš 4 km aukščio šiaurės rytuose. Pietvakariuose į pylimą įsiterpęs mažesnis krateris Klein.

Išsišakojimas vakaruose kraterio vidutiniame gylyje yra Albatenijaus centras. Šis darinys pažymėta Alfa (α) Albatenijus. Jis labiau ištįses šiaurės vakarų kryptimi (~ 20 km ilgio ir ~10 km pločio). Viršukalnė kyla maždaug iki 1,5 km aukščio, kur yra mažas, santykinai naujas, krateris.

Albatenijus yra į pietus nuo kraterio Hipparchus ir į rytus nuo Ptolemaeus ir Alphonsus. Šios teritorijos paviršius pasižymi beveik lygiagrečiais skardžiais, kurie formuoja kanalus, besitęsiančius panašiai šiaurės rytų link, užlinkstančius į pietryčius.

Manoma, jog Albatenijaus kraterį pirmą kartą aiškiai pažymėjo ankstyvuose eskiziniuose brėžiniuose Galilėjus savo knygoje Sidereus Nuncius išleistoje 1610 metais.