Alaušo partizanų būrys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alaušo partizanų būrys – rezistencinio pasipriešinimo Vytauto apygardos dalinys, veikęs 1945-1949 metais.

Veiklos teritorija ir laikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būrys įkurtas 1945 m. kovo mėnesį, veikė Sudeikių, Daugailių, Užpalių, Antandrajos apylinkėse iki 1949 m.

Būrys buvo pavaldus LPS Gedimino kuopai, o teritorija pateko į Šarūno-Liūto rinktinės teritoriją.

Vadovybė ir nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būriui vadovavo[1] Pranas Pašilys-Žaibas (1918-1952), gimęs Plepesiškių vienkiemyje, Užpalių valsčiuje Lietuvos kariuomenės puskarininkis.

1945 m. kovo pabaigoje Miškinių miške sušaukė partizanų susirinkimą, kuriame dalyvavo 35 vyrai. Buvo sudaryti 4 skyriai po 8 žmones. 1945 m. gegužės 29 d. prie Satarečiaus partizanai davė priesaiką ir tapo LLA nariais.

Alaušo būrys buvo vienas aktyviausių rajone ir veikė iki 1948 m. rudens. 1949 m. būrys buvo sunaikintas, ir Pranas Pašilys perėjo į Audros partizanų būrį. 1950 m. buvo sužeistas ir gavęs fiktyvius dokumentus gyveno legaliai. 1952 m. kovo 23 d. Telšiuose suimtas, nuteistas ir 1952 m. lapkričio 18 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje sušaudytas.

1945-1947 metai būriui priklausė apie 20 partizanų:

Vardas ir pavardė Slapyvardžiai Tėvas Gimė Žuvo Kilmė Pastabos
Antanas Putrimas Čerčilis 1945 m. gruodžio 25 d. Viešeikiai Žuvo prie A. Ruzgaitės sodybos Plepesiškėse, slapta palaidotas Kaniūkų kapinėse 1946 m. sausio 5 d.
Antanas Kumelys Kazys Kumelys 1945 m. Rukliai Žuvo prieš Alaušo ežero.
Liudvikas Butkus Palubys, Gronskas Jonas Butkus 1946 m. liepa Viešeikiai
Algirdas Raškevičius Titnagas 1946 m. balandžio 16 d. Žuvo Maneičiuse, bėgdamas iš klojimo slėptuvės į Alaušo ežero meldynus.
Dominykas Repšys Briedis 1925 m. 1946 m. lapkričio 9 d. Ubagai (dabar - Liepakalniai) Žuvo Daugilio vienkiemyje kartu su A. Adomoniu bei A. Ridiku.
Juozas Ilčiukas Petras Ilčiukas 1946 m. lapkričio 28 d. Girelė Ruošiantis legalizuotis, užėjo Užpalių skrebai, išsivedė ir Akmenynės krūmuose nušovė. Lavoną Kruopienė iš Baltakarčių nuvežė į Užpalius, palaidojo Sudeikių kapinėse. Sesuo Bronė Ilčiukaitė buvo ryšininkė, suimta 1946 m. rudenį.
Pranas Butiškis Juozas Butkiškis 1946 m. Trumpaliai
Antanas Juodelė Juozas Juodelė 1946 m. Gailiešionys
Jonas Pakalnis 1947 m. Gailiešionys
Antanas Remeikis 1947 m. Gailiešionys
Bronius Zamauskas Kietis, Ąžuolas 1928 m. 1949 m. gruodžio 21 d. Šikšniai Į Audros partizanų būrį išėjo, kai 1948 m. rugpjūčio 10 d. suėmė jo brolį Kazį. Žuvo Alaušos kaime, netoli Stasio Sirvydžio vienkiemio 1949 m. gruodžio 21 d. Su juo buvusiam Broniui Lukauskui pavyko pabėgti. Lavonas buvo išvogtas ir palaidotas Užpaliuose.
Bronius Lukauskas Kurmis, Briedis 1928 m. 1950 m. sausio 10 d. Antandraja Žuvo per susirėmimą su kolūkio aktyvistais Antandrajoje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikusiuose būrio vado dokumentuose[2] yra žinių apie būrio veiklą:

  • Bikuškio dvarą konfiskavau du kartus. Vieną kartą buvo 40 partizanų. Antrą kartą - 9 partizanai. Kadangi tada buvau būrio vadas, tai padaryta mano iniciatyva. Surašyti visko negaliu, nes ten buvo suvežtas viso Užpalių valsčiaus 1 pirmą sykį konfiskuotas turtas. Gyvulius, mašinas atidavėme savininkams, o kas buvo dvaro turtas, tai civiliai išsidalino.
  • Daugilio dvarą konfiskavau du sykius. Daugilio dvare buvo Mašinų-traktorių stoties vien arklių, todėl arklius išdalinom ūkininkams, o kurie prisipažino, atsiėmė iš ūkininkų. Vieną sykį arklių buvo 43, o antrą sykį - 22 arkliai.
  • Bajoriškio dvarą konfiskavau sykį: 1946.XI buvome 8 partizanai. Paimta 5 kiaulės, du arkliai, 200 kg žibalo ir 800 kg rugių. Pasidalinome ir sunaudojome saviems reikalams.
  • Užpalių kooperatyvą konfiskavau du sykius. Paėmiau apie 300 mtr. įvairios medžiagos, 200 ltr. degtinės, mažų batelių 43 poras ir įvairios galanterijos. Buvom 28 partizanai. O kitą sykį buvom 14 partizanų. Paėmėm papirosų ir galanterijos. Tai padaryta 1945.V ir VI.
  • Nuo 1944. VII iki 1945. IV dirbome ir klastojome dokumentus. Kadangi aš turėjau mašinėlę ir antspaudus, todėl aš ir buvau didžiausias meistras.

Drausmės pažeidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurių šaltinių teigimu[3], apylinkėse būta ir partizanų drausmės pažeidimų. Už didesnius nusikaltimus (ypač už plėšikavimus) buvo baudžiama net mirties bausme - sušaudant. Tokių atsitikimų buvo prie Alaušo ežero, netoli Sudeikių. Sušaudyti nemažos savarankiškai veikusios plėšikaudavusios ginkluotos grupės nariai Bronius Urbelis, Zabičiūnų Ungurys. Jie kelis kartus buvo perspėti kitų partizanų. Vėliau susekti ir per pora kartų sušaudyti.

Nuorodos, šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]