Akultūracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Akultūracijos sąvoka gali būti vartojama keliomis reikšmėmis. Bendriausia prasme tai kultūros perėmimo procesas, kuriame dalyvauja individas arba grupė asmenų.

Akultūracija kultūrinėje antropologijoje vadinamas procesas, kurio metu dėl ilgalaikių ir tiesioginių kontaktų tarp skirtingų kultūrinių grupių viena iš jų perima visą arba dalį kitos kultūros. Paprastai poveikis yra abipusis, tačiau dažniausiai galime išskirti dominuojančią grupę, kurios kultūrą ir vertybes perima kitos grupės. Akultūracijos poveikyje vykstantys pasikeitimai gali būti laiko požiūriu ilgai trunkantys, besitęsiantys kelias kartas. Vienai iš kultūrinių grupių visiškai perėmus kitą kultūrą kalbame apie asimiliaciją (pvz., imigrantai naujoje valstybėje), kuri susijusi ir su grupinio identiteto pasikeitimu.

Pedagogikoje ir psichologijoje sąvoka taikoma apibūdinti asmens įaugimo į savo kultūrinę aplinką, visuomenės kultūros normų ir vertybių perėmimo procesą. Paprastai jis taikomas vaikų ir jaunimo brendimo atveju ir laikomas socializacijos dalimi.

Akultūracija ugdymo metu[taisyti | redaguoti kodą]

Akultūracija dažniausiai vyksta ugdymo arba auklėjimo metu, iš dalies taip pat ir mokymosi metu. Auklėjimas šeimoje arba mokykloje be kita ko supažindina vaikus su jų kultūros taisyklėmis ir tradicijomis. Sėkmingos akultūracijos atveju jaunuolis yra susipažinęs su savo kultūra, žino jos nerašytus įstatymus ir yra „pasiruošęs visuomenei“, t. y. suaugęs.

Imigrantų akultūracija[taisyti | redaguoti kodą]

Imigrantų akultūracija priklauso nuo imigranto vidinės grupės ir visuomenės (išorinės grupės) nuostatų. Jei nuostatos apie savo grupę yra labai teigiamos ir nuostatos apie išorinę grupę yra labai neigiamos (tipiškas etnocentrizmo atvejis) akultūracija dažniausiai yra atmetama, jai priešinamasi ir ji vyksta žymiai lėčiau. Priešingu atveju akultūracija vyksta žymiai sparčiau ir sėkmingiau.