Akita Inu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Akita Inu
Akita black-and-white.jpg
Standartas: Nr. 255, V FCI groupė, 5 sekcija (azijiniai špicai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 61-66 cm
Kalė: 61-66 cm
Svoris
Patinas: 34-54 kg
Kalė: 34-50 kg
Savybės
Plaukas: Rausvai rudas, baltas arba keršas
Aktyvumas: Vidutinis
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Atsargi, inteligentiška, smalsi, draugiška
Tinkamumas apsaugai: Didelis
Tinkamumas tarnybai: Vidutinis
Vados dydis: 7-8
Ilgaamžiškumas: 11-15 m.

Akita Inu - Pradžioje japonų šunys buvo mažo arba vidutinio ūgio, o stambios, didelės veislės neegzistavo. Nuo 1603 Akitos regione, Akita Matagis (vidutinio dydžio lokių medžioklei skirti šunys) buvo naudojami šunų kovoms. Nuo 1868 Akita Matagis sukryžmino su Tosa – inu ir Mastifais. Po sukryžminimo šios rūšies šunų dydis išaugo ir visi su špicu rūšimi siejami panašumai išnyko. 1908 šunų kovos buvo uždraustos, tačiau nepaisant draudimo, ši šunų rūšis buvo išlaikyta ir patobulinta bei tapo stambia japoniška veisle. 1931 metais devyni ypatingai aukštos klasės šios šunų veislės atstovai buvo įvertinti ir priskirti „Natūraliems Paminklams“. Antrojo Pasaulinio Karo metu (1939-1945) buvo įprasta naudoti šunų kailius kariniams rūbams. Policija įsakė sugaudyti ir konfiskuoti visus šunis, išskyrus Vokiečių aviganius, kurie buvo naudojami kariniams tikslams. Kai kurie šeimininkai bandė išvengti įsakymo, sukryžmindami savo šunis su Vokiečių aviganiais. Po Antrojo Pasaulinio Karo Akitų skaičius stipriai sumažėjo. Tuo tarpu išryškėjo trys išskirtinės rūšys: 1) Matagi Akita, 2) kovų Akitos, 3) aviganės Akitos. Susidare labai paini padėtis Akitos veislėje. Veislės atstatymo periodu po karo, šuo vardu Kongo-go iš Deva kilmės, kuris turėjo stiprių Mastifo ir Vokiečių aviganio eksterjero bruožų, sulaukė nors ir trumpo, bet labai didelio populiarumo. Tačiau išmanantys veislę šunų augintojai, visiškai nelaikė šio tipo šunų, tikra japoniška veisle. Norėdami panaikinti užsienietiškų veislių įtaką, šunis ėmė kryžminti su Matagi Akitomis. Kad vėl išgrynintų ankstyvesnę veislę, jie gana sėkmingai stabilizavo gryną didelių šunų veislę, tokią kokią mes matome šiandien.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Idealus patino aukštis ties gogu apie 67 cm, patelės - maždaug 61 cm.

Kailis rausvai rudas, baltas arba keršas. Akuotai tiesūs, šiurkštūs, pavilnė minkšta, tanki. BENDRA IŠVAIZDA: Stambus tvirto sudėjimo šuo, gerai subalansuotos formos; antrinės lyties charakteristikos stipriai išreikštos, taurus ir kuklus, ištvermingas. SVARBIOS PROPORCIJOS: Santykis tarp aukščio ties ketera ir kūno ilgio (nuo pečių iki sėdmenų) yra 10:11, tačiau kalių kūnas šiek tiek ilgesni nei patinų. ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: Ramaus temperamento, ištikimas, romus, supratingas, imlus.GALVA KAUKOLINĖ DALIS: Kaukolė proporcinga kūnui. Kakta plati su gerai išreikštu grioveliu be raukšlių. Ryškiai išbaigta.

VEIDO SRITIS: Nosis: Stambi ir juoda. Šviesi su išblukusiu pigmentu priimtina tik baltos spalvos šunims, juoda visuomet pageidautina. Snukis: Vidutiniško ilgio, stiprus su plačiu pagrindu, siaurėjantis, bet ne smailus. Nosies tiltas – tiesus. Žandikaulis/Dantys: Stiprus. Žirklinis sukandimas. Lūpos: siauros ir standžios. Žandai: vidutiniškai išvystyti. Akys: Gana nedidelės, beveik trikampio formos dėl kylančių išorinių kampučių. Tarpas tarp akių vidutinis. Tamsiai ruda spalva: kuo tamsesnės tuo geriau. Ausys: Gana mažos, storos ir trikampės, šiek tiek užapvalintais galiukais. Tarpas tarp ausų – vidutinis. Styrančios ir palinkusios į priekį.

KAKLAS: stambus, raumeningas be pagurklio ir proporcingas galvai.

KŪNAS Nugara: Tiesi ir stipri. Strėnos: Plačios ir raumeningos. Krūtinė: Gili, priekinė dalis gerai išsivysčiusi, šonkauliai gerai sudėti. Pilvas: Stipriai pakeltas.

UODEGA: prasideda aukštai, stora ir nešiojama stipriai užkelta ir susisukusi virš nugaros, kai nuleista, ji beveik siekia kulnus.

GALŪNĖS PRIEKINĖS : Pečiai : Vidutiniškai nuolaidūs ir gerai išvystyti. Alkūnės: standžiai prigludusios prie korpuso. Kojos: tiesios ir stambių, sunkių kaulų . GALINĖS: Gerai išvystytos, stiprios ir vidutiniškai lenktos. PĖDOS: stambios, apvalios, išlenktos ir standžios. EISENA: stiprus ir atsparus judesys.

KAILIS PLAUKAI: išorinio kailio plaukai tiesūs ir šiurkštūs, poplaukis minkštas ir tankus; ketera ir pasturgalis dengti šiek tiek ilgesniais plaukais; plaukai ant uodegos šiek tiek ilgesni nei ant viso kūno. SPALVA: į rausvumą linkus gelsvai ruda, sezamo (į rausvumą linkus gelsvai ruda su juodais galiukais), raina ir balta. Visos aukščiau paminėtos spalvos išskyrus balta turi turėti Urajiro. (Uradžiro – balsvas kailis snukio šonuose, ant žandų, apatinėje žandikaulio, kaklo, krūtinės, kūno ir uodegos dalyse bei vidinėse kojų pusėse).

DYDIS Aukštis ties ketera: patinų – 67 cm, kalių – 61 cm. Gali būti maždaug 3 cm paklaida.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Esther J. J. Verhoef-Verhallen Šunys. Enciklopedinis žinynas.

Vikiteka