Agonistikai
Agonistikai, cirkumcelionai (sen. gr. agōnistikos – 'kovingas') – krikščionybės religinė srovė, gyvavusi Šiaurės Afrikoje IV–V a.[1] Priklausė donatistams.[1]
Didžiuma agonistikų buvo smulkūs žemdirbiai, kolonai, vergai.[1] Atmetė Romos imperatoriaus Konstantino I valdžią, skelbė žmonių lygybę,[2] suvalstybintą, vis daugiau turtų įgyjančią Bažnyčią kaltino išdavus tikybą, laikėsi asketizmo, vadovavo vargingųjų sluoksnių sukilimams.[1] Krikščionių, kurie dėl pasaulietinės valdžios persekiojimų išsižadėjo tikėjimo arba jai atidavė kulto reikmenis, namus apsupdavo (iš čia pavadinimas cirkumcelionai), smurtaudavo.[2]
Pasaulietinė valdžia, prašoma Šiaurės Afrikos vyskupų, uždraudė agonistikų veiklą.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 13 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Agonistikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-30.