Agama (hinduizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Agamos (skr. आगम = IAST: Āgama – 'tai, kas atėję, įsigyta, tradicija') – keleto hinduistinių atšakų tradicinių doktrinų traktatai. Šiose sanskritu arba tamilų kalba sukurtuose tekstuose dėstoma kosmologija, epistemologija, filosofinės doktrinos, jogos, meditacijos principai, pateikiamos mantros, aprašomi dievybių garbinimo ritualai, šventyklų architektūra.[1]

Agamas turi tiek šaivai, tiek vaišnavai, tiek šaktai. Šiaurės Indijoje agamos vadinamos tantromis: taip jas siekiama atskirti nuo Vedų – nigamų. Pietų Indijoje žinomas 28 agamos, sukurtos kaip Šivos ir Parvatės dialogai; čia agamomis vadinama ir enciklopedinio pobūdžio šaivų raštija. Jos atitinka vaišnavų samhitas ir šaktų tantras, nagrinėjančias jogos praktiką, praktikantų kategorijas, ritualą. Vaišnaviškos agamos yra „Pančaratra“ ir „Vaikhanasa“.

Agamos dabartiniu pavidalu susiklostė IX a., tačiau turinys daug ankstyvesnis. Agamas pripažįsta šaiva sidhantos mokykla, tamilų ir Kašmyro šaivai bei vyrašaivai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A Datta (1987), Encyclopaedia of Indian Literature: A-Devo, Sahitya Akademi,
  2. Kazimieras Seibutis. Agama (hinduizmas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001