Ada Lovelace

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ada Lovelace
Ada Lovelace 1838.jpg
Ada Lovelace
Gimė: 1815 m. gruodžio 10 d.
Londone, Anglijoje
Mirė: 1852 m. lapkričio 27 d. (36 metai)
Tėvas: George Gordon Byron
Commons-logo.svg Vikiteka: Ada LovelaceVikiteka

Augusta Ada Lovelace Bairon (g. 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje – m. 1852 m. lapkričio 27 d. Londone) – kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo.

Ados matematikos studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms to meto moterims. Tačiau savo mokytojo Morgano dėka Ada gavo gerą algebros, logikos ir skaičių teorijos išsilavinimą.

Poeto lordo Bairono dukra. Septyniolikmetė Ada viename pokylyje sutiko Čarlzą Babidžą – aktyvų politiką, žinomą nestandartinėmis matematikos idėjomis. Po kurio laiko Babidžas parodė Adai savo kuriamą mechaninę diferencinę skaičiavimo mašiną. Ada buvo sužavėta. Nuo tol ji atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.

Ada išnagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašina galėtų ir "mąstyti", net numatė galimybę kurti muziką. Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę. Ji vadinama pirmąja programuotoja. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o gruodžio 10 d. laikoma programuotojų diena.