3 (skaičius)
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 | |
Kiekinis skaitvardis | trys |
Kelintinis skaitvardis | trečias, trečia |
Daugikliais | pirminis |
Dalikliai | 1, 3 |
Romėniškas skaičius | III |
Priešdėliai | tri- (graikiškai)
tre- ter- (lotyniškai) |
Dvejetainis | 11 |
Aštuntainis | 3 |
Dvyliktainis | 3 |
Šešioliktainis | 3 |
Jūrinis vėliavėlės signalas |
3 (trys, trejetas) – skaitmuo, trijų objektų skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis skaičius, einantis tarp 2 ir 4.
Arabiško skaičiaus raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Matematikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antrasis pirminis skaičius po 2.
- Tūris skaičiuojamas sudauginus 3 skaičius.
Chemijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
3 yra ličio atominis skaičius.
Unikodas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Be arabiško simbolio 3, Unikodas numato specialius ženklus (Ⅲ, ⅲ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅲ, ⅲ.
Informatikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Linux, Macintosh ir Windows 95 trejetas koduoja vartotojo nurodymą tuojau pat sustabdyti šiuo metu vykdomą programą (klaviatūra simbolis įvedamas paspaudžiant vienu metu CTRL ir C klavišus). Sudėtingas, grafinį interfeisą turinčias programas taip stabdyti nepatartina (ne visada ir įmanoma).
Biochemijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Genetiniame kode trys nukleotidai koduoja vieną aminorūgštį.
Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visų tautų religijoje ir mistikoje trejybė pripažįstama aukščiausiu dievybės simboliu, pavyzdžiui, senovės babiloniečių dievai Anu, Mardukas ir Ea buvo pasidaliję pasaulį į tris dalis, o indai turi trejybę Brahmą, Višnu ir Šivą, o labiausiai trejybės sąvoka išplėtota krikščionybės kaip Šventoji trejybė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Erich Bischoff. Skaičių mistika ir magija. – Vilnius: Vaga:, 2002. – 251 p. ISBN 5-415-01554-X