Šv. Laurynas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Šventasis Laurynas lot. Laurentius |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 225 m. Hueskoje |
| Mirė: | 258 m. rugpjūčio 10 d. (~33 metai) |
| Šventasis | |
| Šventė: | Rugpjūčio 10 d. |
| Veikla: | italų šventasis, krikščionių kankinys. |
Šventasis Laurynas (lot. Laurentius - vainikuotas; 225 m. Hueskoje - 258 m. rugpjūčio 10 d.) – italų šventasis, krikščionių kankinys.
[taisyti] Biografija
Šv. Laurynas augo Hueskoje, vėliau su šeima atvyko į Romą, kur tapo vienu iš 7 diakonų, kuriuos sostinei paskyrė popiežius Šventasis Sikstas II. Imperatoriaus Valerijono persekiojimų metu 258 m. popiežius buvo nukankintas, tačiau prieš mirtį spėjo išpranašauti Šv. Laurynui, kad po 3 dienų mirsiąs ir jis. Tai sužinojęs Šv. Laurynas išdalino visą savo turtą vargšams ir nesuimtiems kunigams. Imperatorius Šv. Lauryną pririšo prie virš laužo pakabintų grotelių, taip pasmerkdamas jį lėtai ir kankinančiai mirčiai. Dėl savo neįprastos mirties jis skelbiamas šventuoju virėjų globėju. Taip pat teigiama, kad Šv. Laurynas saugo namus nuo gaisro. Šv. Laurynas buvo ne tik diakonas, bet ir bažnyčios bibliotekininkas ir archyvaras, todėl jis yra ir bibliotekų globėjas.
Šv. Laurynas nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys, tad jo mirtis padėjo plisti krikščionybei. Keletas Romos senatorių taip pat tapo krikščionimis ir palaidojo kankinio kūną Romoje, kur toje vietoje dabar stovi Šv. Lauryno bazilika.
Po mirties Laurynas buvo paskelbtas šventuoju. Rugpjūčio 10 d. vyksta šv. Lauryno atlaidai.
