Šratai (medžioklė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šratai
12 kalibro šratinis šovinys su šratais, kurie matyti pro permatomą plastikinę tūtelę
Šratų bokštas Bristolyje (D. Britanija)

Šratai (vok. Shrot) – kieti rutuliukai, paprastai metaliniai. Šratai paprastai naudojami kaip kaunantys elementai šoviniuose. Tokiame šovinyje būna keli arba daug šratų. Šratai paprastai būna švininiai, tokie šratai būna pakankamai sunkūs ir lengvai gaminami.

Jei šovinys (ginklas) užtaisomas vienu stambiu rutuliuku, jis vadinamas ne šratu, o apvalia kulka. Tokias kulkas naudojo per vamzdžio laibgalį užtaisomuose ginkluose arba specialiuose arbaletuose.

Didesnio skersmens, nuo 5,25 iki 10 mm, šratai vadinami grankulkėmis.

Šratų gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Masinės apvalių šratų gamybos būdą bokšte sukūrė Viljamas Vatsas (William Watts) iš Bristolio ir 1782 m. užpatentavo. Išlydyto švino lašai krisdami žemyn įgauna rutuliuko formą ir nukrenta į apačioje esantį vandens baseiną. Iš baseino surinkti šratai ridenami nuolaidžia plokštuma – taisyklingai apvalūs rieda tiesiai, o deformuoti nusirita į šonus, kur juos surenka ir perlydo.

Dabar šratai gaminami rutulio, kubo, disko formos iš švino, geležies, vario, plieno, ketaus, polietileno.

Šratų žymėjimas ir skersmuo[taisyti | redaguoti kodą]

Skersmuo
(mm)
Nr.
Rusija, Vokietija JAV, Kanada Švedija Anglija Belgija
5,00 0000 T ir О 11 АА 000
4,75 000 BBB 10 00
4,50 00 BB 9 BBBB 0
4,25 0 B 8 BBB 1
4,00 1 1 7 BB 2
3,75 2 2 6 B 3
3,65 1
3,50 3 3 5 2 4
3,25 4 4 4 3 5
3,00 5 5 3 4 6
2,85 41/2
2,80 6 5
2,75 6 –– 2 51/2 6
2,50 7 7 1 61/2 7
2,40 71/2 7
2,25 8 8 0 8 8
2,00 9 9 00 9 9
1,75 10 10 10 10
1,70 11
1,50 11 11 12 11
1,25 12 12 Dust 12
1,00 Dust

Didesni nei 5 mm šratai vadinami grankulkėmis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Medžioklė. Algirdas Navasaitis, Kęstutis Pėtelis. 1998, Kaunas. Leidykla „Lututė“.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]