Šiaurės švytėjimas (dujotiekis)
| Šiaurės švytėjimas | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Baltarusija,  Rusija |
| Trasa | Uregonskas – (Uchta, Smolenskas) – Minskas |
| Nutiestas palei | Jamalo–Europos dujotiekis |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | gamtinės dujos |
| Partneriai | Gazprom, Gazprom Transgaz Belarus |
| Pradėtas | 1967 m. |
| Atidarymas | 1985 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 7377 km |
| Jungties pajėgumai | 51 mlrd. m³ |
| Skersmuo | 1220 mm |
Dujotiekis „Šiaurės švytėjimas“ (rus. Сияние Севера) – tarpvalstybinis magistralinis dujotiekis, jungiantis Baltarusijos ir Rusijos gamtinių dujų perdavimo sistemas.[1]
Dujotiekiu pergabenamos dujos išgautos natūraliuose šaltiniuose esančiuose Jamalo Nencų autonominėje apygardoje į Vakarų Rusiją ir Baltarusiją.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. pradėti pirmosios atkarpos statybos darbai. Projektą sudarė trys etapai. Paskutinis, trečiasis etapas, užbaigtas 1985 m. ir dujotiekis pradėtas eksploatuoti pilnu pajėgumu.
1985 m. pastatyta 87 km atšaka, kuri leido transportuoti dujas į Lenkiją. 1988 m. prie pastatyta atkarpą į Lietuvą ir Kaliningrado sritį (Minsko-Kaliningrado dujotiekis). 1994 m. prijunta antroji atkarpa į Ukrainą.