Minsko–Kaliningrado dujotiekis
| Minsko-Kaliningrado dujotiekis | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Baltarusija,  Lietuva,  Rusija |
| Trasa | Minskas–Vilnius-Kaunas–Kaliningradas |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | gamtinės dujos |
| Partneriai | Lietuvos dujos (LTU), Gazprom (RUS) |
| Atidarymas | 1985 m. |
| Techninė informacija | |
| Jungties pajėgumai | 2,5 mlrd. m³ per metus |
| Skersmuo | 700 mm |
Minsko-Kaliningrado dujotiekis – magistralinis dujotiekis, kuris jungia Baltarusijos sostinę Minską ir Rusijos uostamiestį Kaliningradą. Dujotiekis tranzitu eina per Lietuvą. Vienintelis žemyninis dujotiekis, jungiantis Kaliningrado sritį su likusia Rusijos dalimi.
Lietuva yra pasirašiu gamtinių dujų tranzito sutartį su Rusijos Gazprom ir įsipareigojusi nepertraukiamą tiekimą į Kaliningrado sritį iki 2025 m.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios gamtinės dujos pradėtos eksportuoti į Lietuvą 1960 m. atidarius istorinį dujotiekį Dašava–Minskas, kuomet šalis buvo aprūpinama gamtinėmis dujomis iš Ukrainoje esančių telkinių. Dujų gavybai Ukrainai sumažėjus, Tarybų Sąjunga priėmė sprendimą Lietuvą aprūpinti rusiškos kilmės dujomis. 1985 m. atidarytas dujotiekis Šiaurės švytėjimas, kuris Sibiro gamtines dujas pradėjo tiekti į Rytų Europą. Nors Lietuva galėjo būti aprūpinama jau egzistuojančiomis sistemomis, kurios buvo pastatytos tiesiant Dašava–Minskas, tačiau Kaliningrado sritis neturėjo išvystytos sistemos tiekti rusiškas dujas, todėl nuspręsta nutiesti dujotiekį Minskas–Kaliningradas per Lietuvos teritoriją.
2004 m. dujotiekis remontuotas ir išplėstas. 2005 m. Gazprom prijungė Krasnoznameskaja dujų kompresorinę stotį, o vėliau ir požeminę dujų saugyklą.
2009 m. pastatyta antroji linija ir dujotiekio pajėgumai išplėsti iki 2,5 milijardų m³ per metus, padidinant pralaidumą iki 480 000 nm³/h.[2] 2012 m. pasiektas didžiausias dešimtmečio metinis tranzitas per Lietuvos dujotiekio dalį – 2,167 milijonai m³.[3]
2016 m. prie dujotiekio prijungta atkarpa į Įsrutį ir Įsručio automatinę dujų skirstymo stotį. 2017 m. prie dujotiekio prijungtos jungtys į Gumbinę ir Tilžę.
2023 m. Amber Grid pradėjo magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atšakos rekonstrukcijos darbus.[4] 2023 m. gruodį rekonstrukcijos darbai užbaigti. Projekto metu už daugiau kaip 13 mln. eurų buvo perklota beveik 17 km dujotiekio ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, modernizuota nuotolinio duomenų perdavimo sistema ir įdiegta moderni katodinės apsaugos sistema. Po geležinkeliu ir automobilių keliais įrengti specialūs, dujotiekį saugantys, dėklai.[5]
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2019 m. modernizuota Jonavos dujų skirstymo stotis.[6] 2021 m. pradėtas dujotiekio atkarpų į Jonavą rekonstrukcijos konkursas. Iki darbų pradžios Jonavos atkarpa turėjo 2,3 mlrd. m³ per metus pajėgumą ir aprūpino didžiausią gamtinių dujų vartotoją Lietuvoje – UAB „Achema“.[7]
-
Jonavos atkarpa dujotiekio sistemoje -
Dujotiekis ties Gaižiūnais
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kaliningrad gets Moscow energy boost as Baltic states pull plug
- ↑ Per Lietuvą nutiesta antroji dujų linija į Kaliningradą}
- ↑ Gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją ataskaita už 2013 m. Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Amber Grid“ pradeda dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstravimą
- ↑ „„Amber Grid“ užbaigė dujotiekio Vilnius–Kaunas atkarpų rekonstravimą“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023 m. gruodžio 1 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. gruodžio 2 d..
- ↑ Investicijų projektas „Jonavos ir Alytaus dujų skirstymo stočių modernizavimas“ (Projekto kodas: 06.3.1-LVPA-V-104-01-0007) Archyvuota kopija 2022-01-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Amber Grid“ modernizavo dvi dujų skirstymo stotis, planuose – naujų objektų rekonstrukcija Archyvuota kopija 2022-01-16 iš Wayback Machine projekto.