Šeimos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šeimos teisė – privatinės teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius tarp asmenų dėl santuokos, partnerystės, šeimos teisinius santykius, taip pat globą bei rūpybą, ginančių tokius teisinius gėrius kaip šeimos gerovė ir kt.

Teisės šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šeimos teisės šaltiniai – įstatymai, kiti norminiai teisės aktai. Gali būti kodifikuoti (Šeimos kodeksas, Santuokos ir šeimos kodeksas ir kt.).

Teisės principai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje tarybinės okupacijos metais šeimos santykiams buvo taikomas Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodeksas, kuris, net ir atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, toliau galiojo, buvo recepuotas. 2000 m. priėmus naująjį LR CK, dalis normų buvo inkorporuota į civilinį teisyną. Užsienio valstybėse santykiai reglamentuojami civilinių įstatymų (civilinių kodeksų); kai kur yra įsteigti specialūs šeimos teismai, kurie taiko, aiškina šeimos teisės normas bei sprendžia teisinius šeimos santykių ginčus teisenos tvarka.