Šaudyklė
Šis straipsnis apie tekstilės įtaisą. Apie žaidimus skaitykite straipsnyje Šaudyklė.
Šaudyklė – medinis laivelio formos įtaisas, į kurį audžiant įdedama privyniota siūlų šeiva. Storiems audeklams austi buvo naudojamos šaudyklės be dugno, ploniems – su dugnu. Kad audžiant šaudyklės nenukirstų metmenų gijų, jų galai suapvalinami ar užriečiami į šoną. Turėjo būti slidžios. Lengvai bėgioti tarp audeklo žiočių, todėl jos buvo daromos iš kietesnio medžio: kadagio, obels, kriaušės, uosio, ąžuolo, o dažniausiai – iš klevo. Paprastai puošiama viršutinė šaudyklės plokštuma ir šonai. Neretai šaudyklėse įbrėžti jų padirbimo metai ir meistro arba būsimos savininkės inicialai.
-
Šaudyklės -
Pramoninė šaudyklė ant žakardo audinio
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR dailės muziejus. Katalogas. Medžio dirbiniai: verpimo, audimo ir skalbimo įrankiai. – Vilnius, 1969, p. 15.
