Čouči

仇池 Čouči
buvusi karalystė
← 385 – 511 →
Sostinė	Ličengas
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas nuo Ankstyvosios Čin	385
- Skilimas	511 m.

Čouči (kin. 仇池, pinyin: Chóuchí) - di etninės grupės valstybė dabartinėje Gansu provincijoje, gyvavusi Šešiolikos karalysčių bei Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpiu. Ji nėra įskaičiuojama į 16 karalysčių skaičių.

Viena iš di klajoklių genčių, "baltakakliai di" (白項氐), jau II a. pabaigoje įsitvirtino Gansu regione, atkirsdami tuometinę Vei imperiją nuo ekonomiškai svarbių Vakarų teritorijų. Jų vadai sinizavosi ir perėmė kinišką pavardę Jang (楊). Iš pradžių Čouči mokėjo duoklę Kinijai, bėt IV a. pradžioje patys tapo labai stiprūs ir iš savo svarbiausios bazės Luejange (pietvakarinė Šaansi provincija) siaubė kinų žemes. Tiek Džin dinastija, tiek Han Džao ne kartą rengė baudžiamąsias ekspedicijas į Čouči žemes, tačiau jų sutriuškinti niekada nepavyko. Tik 371 m. Ankstyvoji Čin trumpam sutramdė šiuos barbarus.

385 m. Ankstyvajai Čin nusilpus, Jang Ding (楊定) atkūrė savo genties hegemoniją Gansu regione ir sukūrė nepriklausomą karalystę, įtvirtindamas sostinę Ličenge (歷城). Netrukus Čouči bandė plėsti savo teritorijas į Sičuaną, į rytus, tačiau susidūrė su stiprėjančia konkurente - Šiaurės Vei. Po 443 m. Čouči bebuvo tik Šiaurės Vei valdovų kontroliuojamos marionetės. Valstybė ir vietinė dinastija galutinai nunyko VI a. pradžioje.

Šešiolikos karalysčių ir Pietinių ir šiaurinių dinastijų valstybės (304-589)

Penki barbarai: Šiongnu | Šianbai | Cianai | Di | Džie Šešiolika karalysčių (304-439): Čenghan | Handžao | Vėlyvoji Džao | Čouči | Ankstyvoji Liang) | Vėlyvoji Liang | Vakarų Liang | Šiaurės Liang | Pietų Liang | Ankstyvoji Čin | Vėlyvoji Čin | Vakarų Čin | Duanai | Juveniai | Ankstyvoji Jan | Ranvei | Vėlyvoji Jan | Šiaurės Jan | Pietų Jan | Vakarų Jan | Vei | Tiefu Šiaurinės dinastijos: Šiaurės Vei (386–534) | Rytų Vei (534–550) | Vakarų Vei (535–556) | Šiaurės Či (551–577) | Šiaurės Džou (557–581) Pietinės dinastijos: Rytų Dzin (316-420) | Liu Song (420–479) | Pietų Či (479–502) | Pietų Liang (502–557) | Čen (557–589)