Starteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XX a. trečiojo dešimtmečio lėktuvo starteris
1. Korpusas
2. Laisvos eigos mova ir pavaros
3. Rotorius
4. Magnetinio lauko ritės
5. Šepetėliai
6. Cilindrinė ritė

Starteris – elektros variklis, skirtas užvesti vidaus degimo variklį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš starterių išradimą buvo įvairių būdų užvesti variklį: parako cilindrais, rankena, prijungta prie alkūninio veleno, virvėmis, vyniojamomis apie skriemulį prijungtą prie alkūninio veleno galo, bei paleidimo varikliais.

Pirmasis elektrinis starteris buvo sukurtas elektros inžinierius H. J. Dowsing.[1] Jis starterį įmontavo į automobilį „Arnold“, perdirbtą „Benz Velo“ modelį, sukonstruotą 1896 m. Rytų Pekhame, Anglijoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. G.N. Georgano (1985). Cars: Early and Vintage, 1886–1930. London: Grange-Universal. ISBN 1-59084-491-2.