Peržiūrėti šaltinį Žalgirio mūšis

{{Coord|53|29|00|N|20|05|40|E|display=t}}
{{pps-template|small=yes}}
{{Infobox karinis konfliktas
| conflict = Žalgirio mūšis
| partof = [[Lenkijos-Lietuvos-Teutonų ordino karas]]
| image = [[Vaizdas:Matejko Battle of Grunwald.jpg|300px]]
| caption = Jano Mateikos (''[[Jan Matejko]]'') paveikslas [[Žalgirio mūšis (paveikslas)|„Žalgirio mūšis“]] (centre – [[Vytautas]])
| date = [[1410]] m. [[liepos 15]] d.
| place = Tarp [[Griunvaldas|Griunvaldo]] ir [[Tanenbergas|Tanenbergo]], dab. [[Lenkija]]
| result = Lietuvos-Lenkijos pergalė
| combatant1 = [[Vaizdas:POL Przemysł II 1295 COA.svg|23px]] [[Lenkijos karalystė]]<ref name=Turnbul25>Stephen Turnbull, ''Tannenberg 1410 Disaster for the Teutonic Knights'', 2003. – London: Osprey Campaign Series no. 122 – ISBN 978-1-84176-561-7, [http://books.google.com/books?id=GH_u9mKEL6oC&pg=PA25&vq=armies&dq=battle+of+Grunwald&lr=&source=gbs_search_s&sig=Ugaxf86XOavQ6MjSaLBhZsoZ8vU pp.25] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140102080212/http://books.google.com/books?id=GH_u9mKEL6oC&pg=PA25&vq=armies&dq=battle+of+Grunwald&lr=&source=gbs_search_s&sig=Ugaxf86XOavQ6MjSaLBhZsoZ8vU |date=2014-01-02 }}</ref><br/>[[Vaizdas:Herb Pogon Litewska.jpg|23px]] [[LDK]]<br />Lietuvos-Lenkijos vasalai, sąjungininkai ir samdiniai:<ref name=Turnbul26/><br />[[Vaizdas:Coat of arms of Moldavia.svg|17px]] [[Moldavijos kunigaikštystė]]<ref>Britannica Hungarica, Hungarian encyclopedia, 1994. – ISBN 963062F3506</ref><br/>totoriai, čekai, moravai, rusai<ref name=Turnbul27>Stephen Turnbull, ''Tannenberg 1410 Disaster for the Teutonic Knights'', 2003, London: Osprey Campaign Series no. 122 – ISBN 978-1-84176-561-7, pp. 27-28</ref>
| combatant2 = [[Vaizdas:Den tyske ordens skjold.svg|23px]] [[Vokiečių ordinas]], samdiniai ir riteriai iš visos [[Europa|Europos]]
| commander1 = [[Vaizdas:Herb Jagiellonów.PNG|23px]] [[Jogaila]], visos kariuomenės vadas<ref name=Turnbul26>Stephen Turnbull, ''Tannenberg 1410 Disaster for the Teutonic Knights'', 2003, London: Osprey Campaign Series no. 122 – ISBN 978-1-84176-561-7, pp. 26</ref><br />
[[Vaizdas:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|23px]] [[Vytautas Didysis]], Lietuvos kariuomenės vadas<br />[[Lengvenis]], Smolensko pulkų vadas<br />[[Zbignevas iš Bžezijos]], lenkų pulkų vadas<br />[[Aleksandras Gerasis]], moldavų dalinių vadas<br />[[Dželaletdinas]], totorių vadas<ref name=Turnbul26/><br />[[Janas Žižka]], čekų dalinių vadas
| commander2 = [[Vaizdas:Teuton flag.svg|23px]] [[Ulrichas fon Jungingenas]]{{KIA}}<br />didysis maršalas [[Frydrichas fon Valenrodas]]{{KIA}}<br />didysis vadas [[Kunas fon Lichtenšteinas]]{{KIA}}
| strength1 = 39 000 karių<ref name=Turnbul25/>
| strength2 = 27 000 karių<ref name=Turnbul25/>
| casualties1 = žuvo 2 000 -3 000
| casualties2 = žuvo 8 000 <br />14 000 paimti į nelaisvę
}}

'''Žalgirio mūšis''' – [[1410]] m. [[liepos 15]] d. netoli [[Tanenbergas|Tanenbergo]] ir [[Griunvaldas|Griunvaldo]] (Žalgirio)<ref>{{Cite web | title = Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas | work = vlkk.lt | url = http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf | archiveurl = https://web.archive.org/web/20120214123116/http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf | archivedate = 2012-02-14 |url-status=dead | access-date = 2017-10-29 }}</ref> vykęs mūšis tarp jungtinių [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos Karalystė]]s pajėgų ir [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]].

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios [[Prūsija|Prūsijoje]] silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Riteris|riterių]] kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos [[totoriai|totorių]], [[moldavai|moldavų]], [[čekai|čekų]] pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalių.

Mūšis įvyko [[Žalgirio mūšio laukas|lauke]] tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo [[Olštynas|Olštyno]], tarp Griunfeldo, [[Tanenbergas|Tanenbergo]] (dab. ''Stembarkas'') ir [[Liudviksdorfas|Liudviksdorfo]] (dab. ''Lodvigovas'') kaimelių (tuo metu − [[Prūsija|Prūsijoje]], dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip ''Griunvaldo mūšis'', lietuvių – ''Žalgirio mūšis'' ({{de|grün}} „žalias“ + {{de|Wald}} „miškas, giria“), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – ''Tanenbergo mūšis'' (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).

Mūšis buvo vienas iš didžiausių viduramžių [[Europa|Europoje]] ir yra laikomas svarbiausia pergale visame [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] gyvavimo laikotarpyje. Mūšiu, kaip įkvėpimu, remtasi kuriant romantines legendas, jis yra laikomas nacionaliniu pasididžiavimu, ilgainiui tapo reikšmingas simbolis kovai prieš įsibrovėlius.<ref name="john43">{{cite book|author=Johnson, Lonnie|title=Central Europe: Enemies, Neighbors, Friends|url=https://books.google.com/books?id=e_m13Hk3AFEC&pg=PA43&redir_esc=y|date=1996|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-510071-9|page=43}}</ref>

== Mūšio priešistorė ==
Tiesioginė konflikto priežastis buvo nuo [[1410]] m. Vokiečių Ordino ir Lenkijos ginčijamos [[Pomerelija|Pomerelijos]], taip pat [[Žemaitija|Žemaitijos]] priklausomybės klausimas. [[1402]] m. Vokiečių ordinui atiteko į rytus nuo [[Odra|Odros]] esantis [[Noimarkas]], į kurį pretendavo ir Lenkija. Šalių tarpusavio santykiai dar paaštrėjo.

[[1397]] m. [[spalio 12]] d. sudaryta [[Salyno sutartis|Salyno sutartimi]] Vytautas pažadėjo Vokiečių Ordinui Žemaitiją. Nepaisant to Vytautas palaikė prieš Ordiną nusiteikusius [[žemaičiai|žemaičius]]. [[1408]] m. žemaičiai sukilo prieš Ordiną, o juos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas Didysis|Vytautas]]. Į konfliktą įsitraukė ir [[Lenkija]]. Didysis Ordino magistras [[Ulrichas fon Jungingenas]] buvo priverstas paskelbti Lenkijai ir Lietuvai karą. 1409 m. rudenį Ordino samdiniai užėmė [[Dobrynė]]s žemę, o lengvai ginkluota kavalerija užpuolė [[Kujavija|Kujaviją]] ir apgulė [[Bydgoščius|Brombergą]]. Lenkai surengė kontrataką ir atsiėmė [[Bydgoščius|Brombergą]]. Žemaičiai užpuolė [[Klaipėda|Klaipėdą]], tačiau nei viena pusė nebuvo pasiruošusi didelio masto karui.

[[Spalio 8]] d. buvo sudarytos paliaubos iki šv. Jono, t. y. kitų metų [[birželio 21]] d. Sausio mėnesį paskutinį kartą buvo pabandyta pasiekti susitarimą. Tarpininkaujantis imperatorius Vencelis [[1410]] m. [[vasario 15]] d. remdamasis Salyno sutartimi pripažino Žemaitiją Ordinui. Šio sprendimo Lenkijos didikai bei Vytautas nepripažino. Lenkija ir Lietuva ėmė ruoštis karui vasarą.

== 1410 m. vasaros žygio eiga ==
[[Vaizdas:Grunwald (Žalgiris) monument in Krakow.jpg|thumb|180px|Paminklas Žalgirio mūšiui Krokuvoje]]
Abi pusės buvo tvirtai nusiteikusios pasiekti galutinį sprendimą 1410 m. vasaros žygio metu. 1409–1410 m. žiemą pasitarimo [[Brestas (Baltarusija)|Lietuvos Brastoje]] metu buvo pasiūlytas žygio planas. Lietuvos ir Lenkijos pajėgos turėjo veikti koordinuotai. Pagal planą bendros Lietuvos ir Lenkijos pajėgos turėjo žygiuoti į [[Malborkas|Marienburgą]], užimti Ordino sostinę ir taip pasiekti pergalę prieš Ordiną.

1410 m. pavasarį abi pusės ėmė rinkti pajėgas. Vokiečių Ordinas [[Mobilizacija|mobilizavo]] visų [[Komtūrija|komtūrijų]] kariuomenę, taip pat nurodė karius surinkti miestams ir didikams. [[Livonijos ordinas|Livonijos]] magistras Conrad von Vytinghove atsisakė dalyvauti žygyje remdamasis su Vytautu sudarytomis paliaubomis. Visos ordino šakos nedalyvavimas paveikė jėgų balansą Vokiečių ordino nenaudai. Nežinodamas priešininko planų Ulrichas fon Jungingenas laukė puolimo iš Brombergo apylinkių arba iš Lietuvos.

1410 m. gegužės mėn. Vytautas per Jogailą už 20 tūkst. kapų grašių pasamdė čekų karių, o savo kariuomenės maitinimui surengė medžioklę [[Belovežo giria|Baltvyžio girioje]] ir prisūdė statines mėsos. Lenkijos karalius vėlyvą pavasarį lauko stovykloje į pietryčius nuo [[Lodzė]]s laukė susirenkant iš visos Lenkijos sušauktos kariuomenės. [[Birželio 26]] d. Lenkijos pagrindinė kariuomenė pradėjo žygį į šiaurę. 1410 m. birželio pabaigoje LDK kariuomenė prie [[Vysla|Vyslos]] susijungė su Lenkijos kariuomene. Dalis Lenkijos kariuomenės susirinko prie Brombergo ir turėjo pulti Noimarką. Nukreipdami dėmesį žemaičiai turėjo puldinėti Ordino pilis.

Bendras žygis prasidėjo [[birželio 30]] d., kai jungtinė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė persikėlė per Vyslą. Šalia Ordino sienos buvo įrengta įtvirtinta stovykla. Tik tuo metu Ordinas tiksliai sužinojo pagrindinių priešininko pajėgų susirinkimo vietą. [[Liepos 2]] d. pagrindinė Ordino kariuomenė patraukė link Zoldau, netoli kurio jau buvo Ordino maršalo Frydricho fon Valenrodo dalinys. Į Ordino gilumą žygiuojanti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė vengė taktiškai nepalankios konfrontacijos su Ordino kariuomene. Sąjungininkai pabandė Ordino kariuomenę apeiti iš rytų, o [[liepos 8]] d. puolė Zoldau ir Neidenburgą.

== Armijų išsidėstymas prieš mūšį ==
Nors lietuvių-lenkų jungtinė kariuomenė turėjo daugiau karių (50 lenkų ir 40 lietuvių [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavų]], daugiau kaip 50 000 karių, prieš 32 000 kryžiuočių – 52 vėliavas), kryžiuočiai savo ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Kryžiuočiai turėjo apie 100 [[patranka|patrankų]], lietuviai ir lenkai – 17.

=== Kryžiuočiai ===
Kryžiuočiai įsirengė savo būstinę šalia Griunvaldo gyvenvietės. Kryžiuočiai tą dieną turėjo 21 000 puikiai ginkluotų kavaleristų, 6 000 sunkiai ginkluotų pėstininkų ir 5 000 mūšyje treniruotų tarnų, kurie buvo ginkluoti geriau nei daugelis lietuvių-lenkų pėstininkų{{faktas}}. Iš viso apie 32 000 žmonių. Į pagalbą Teutonų ordinui buvo susirinkę riteriai iš visos Vakarų Europos. Tai – [[anglai]], [[prancūzai]], [[vengrai]], [[austrai]], [[bavarai]], tiuringiečiai, čekai, liuksemburgiečiai, [[flamandai]], olandai.

Vokiečiams vadovavo magistras [[Ulrichas fon Jungingenas]], didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas, didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas ir aprūpinimo pajėgų maršalas Albrechtas fon Švarcenbergas.

=== Lenkai ir lietuviai ===
Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė. Lenkų armiją sudarė 18&nbsp;000 riterių, 11 000 vasalų ir 4000 pėstininkų. Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų, 1100 totorių, ir apie 6000 čekų, rusų, moravų ir moldavų. Iš viso apie 51&nbsp;000 žmonių. Brangios, sunkiosios kavalerijos buvo nedaug. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, jų šarvai buvo gerokai prastesni nei kryžiuočių.

Politinis armijos vadovas buvo [[Lenkija|Lenkijos]] karalius [[Jogaila]], kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo panašaus amžiaus Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]].

== Mūšis ==
[[Vaizdas:Anonymous letter concerning the Battle of Žalgiris (Tannenberg).jpg|thumb|200px|Anoniminis laiškas, perspėjantis didįjį Magistrą saugotis priešų apgaulingo atsitraukimo manevro panaudoto Didžiajame mūšyje (apie 1411-1413 m.)]]
[[Vaizdas:Grunwald (beginning) Lithuanian.svg|thumb|200px|Mūšio pradžia]]
[[Vaizdas:Grunwald (end) Lithuanian.svg|thumb|200px|Mūšio pabaiga]]

Manoma, kad Jogaila delsė norėdamas sulaukti derybų ir išvengti mūšio: jis tempė laiką, klausydamasis mišių ir šventindamas riterius. Pagal [[Janas Dlugošas|Jano Dlugošo]] kronikas, prieš mūšį riteriai giedojo garsiąją [[Bogurodzica|„Dievo motiną“]] ({{pl|Bogurodzica}}) giesmę, paties istoriko įvardytą kaip „Karmen patrium“ – „Tėvynės giesmę“.

Kita vertus, diena buvo karšta ir riteriai saulėje laukdami mūšio pradžios nuvargo. Vytautui atrodė, kad žymiai svarbiau įveikti priešus kovoje, todėl jis, nesulaukęs Jogailos žodžio, rizikavo ir metė pirmyn [[LDK]] pajėgas, užpuldamas ir išblaškydamas kryžiuočių artileriją. Tai galėjo būti ir išankstinis susitarimas. Nors galiausiai ordino kariuomenė pralaimėjo, maždaug kas antras lietuvių karys nebegrįžo namo.

Lietuvių kariuomenei pradėjus puolimą, vokiečiai metė didžiąją dalį savo pajėgų kovai su lietuviais – apie 24 vėliavos kairiajame sparne pasitiko lietuvius, o tik 12 palikta dešiniajame sparne priešais lenkus. Lietuvių lengvoji kavalerija staigiu išpuoliu nusiaubė kryžiuočių artilerijos pozicijas. Po maždaug valandos, didelių nuostolių patyrę lietuviai ėmė trauktis, ir tik trys [[Smolenskas|Smolensko]] vėliavos, vadovaujamos Jogailos brolio [[Lengvenis|Lengvenio Algirdaičio]], pasiliko pridengti įsitraukusių į kovą lenkų šoną.

Pasak daugelio istorikų, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas buvo iš anksto suplanuotas Vytauto manevras. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose išmoktą bėgimo iš lauko taktiką, išblaškyta besivejanti ordino kariuomenės dalis.

[[1963]] m. Ordino archyve [[Gėtingenas|Gėtingene]], švedų mokslininko prof. Sveno Ekdalio surastame Vokiečių ordino didžiajam magistrui adresuotame anonimo laiške, parašytame jau po Žalgirio mūšio, rašoma: 

''„Mielas pone magistre… Ir įsakykite savo vadams, kad jie paklustų ir pasiliktų tose pozicijose, į kurias yra pasiųsti. Gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena arba dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai ir atsitiko didžiajame mūšyje. Taigi įsakykite griežčiausiai, kad jie elgtųsi taip: jūsų žmonės privalo pasilikti savo eilėse. Jeigu vėliava arba eilė supras tą mintį, tai žmonės taip greitai nežus…“'' <ref>Viso laiško vertimą į lietuvių kalbą prof. M. Jučas [[1965]] m. paskelbė žurnale „[[Mokslas ir gyvenimas]]“ (Nr. 12, 28-29 psl.) dviejuose knygos „Žalgirio mūšis“ leidimuose: Vilnius, 1991 m., 113–114 psl.; Vilnius, 1999 m., 230 psl.</ref>

Laiško stilius toks, lyg autorius norėtų pasakyti, kad iš tikrųjų tokios pastabos net nebūtinos, tačiau, kadangi klaida jau kartą mūšyje ties Žalgiriu (''in dem grossen streythe'') padaryta, ji jokiu būdu neturėtų būti pakartota.<ref>Sven Ekdahl, „Die Flucht der Litauer in der Schlacht bei Tannenberg“, in: Zeitschrift fur Ostforschung, Bd. 12, 1963 m., S. 11-19.</ref> Šią nuomonę patvirtina ir faktas, kad Vytautas dar gegužės mėnesį už 20 tūkst. kapų grašių per Jogailą pasamdė čekų karių, tarp kurių buvo ir [[Janas Žižka]]. Mūšio pradžioje [[čekai (tauta)|čekai]], stovėję už lietuvių vėliavų, pasitraukė į miškelį, o Vytautui po atsitraukimo manevro smogus į kryžiuočių užnugarį, atakavo iš kitos pusės. Tai atitinka išankstinį gudrų priešo gretų išblaškymo ir sinchroniškos baigiamosios atakos iš dviejų pusių planą. Įsitraukus lenkams, ordinas dar metė į kovą rezervines 16 vėliavų, tačiau rezervu pasinaudojo ir lenkai, tad jungtinė kariuomenė įgavo persvarą, kuri buvo išlaikyta iki mūšio galo.

Mūšyje žuvo ordino magistras, virš 200 riterių.

== Mūšio pasekmės ==
Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių ir pradėjo [[Marienburgo apgultis (1410)|Marienburgo apgultį]]. Po dviejų mėnesių apgulties, [[Marienburgas|Marienburgo]] paimti nepavykus, teko atsitraukti. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. [[Gruodžio 9]] d. abi pusės paskelbė paliaubas. [[1411]] m. [[vasario 1]] d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta [[Torūnės taika]], pagal kurią [[Žemaitija]] iki gyvos galvos užleista Vytautui, Lenkijai atiteko [[Dobrynė]], Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo šešių milijonų grašių kontribuciją.<ref>{{Cite web | title = Atminties kaleidoskopas: vasario 1 diena | work = Bernardinai.lt | date = 2005-02-01 | accessdate = 2016-11-27 | url = http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/8502 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20090218094653/http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F8502 | archivedate = 2009-02-18 |url-status=dead }}</ref>

== Pavadinimai ==
Mūšis vyko lauke tarp trijų kaimų: [[Griunvaldas|Griunvaldo]] vakaruose, [[Tanenbergas|Tanenbergo]] šiaurės rytuose ir [[Liudviksdorfas|Liudviksdorfo]] pietuose. Lenkijos karalius [[Jogaila]] įvardino kaip ''in loco conflictus nostri, quem cum Cruciferis de Prusia habuimus, dicto Grunenvelt''. Vėliau lenkų metraštininkai interpretavo žodį „''Grunenvelt“''  kaip „''Grünwald“'', ''žalias miškas'' (vok.). Jų pavyzdžiu pasekė lietuviai, išversdami pavadinimą į ''„Žalgiris“.'' Vokiečiai mūšį pavadino Tanenbergo (''„eglės kalva“'' arba „''pušies kalva“'' vok.) vardu. Dėl to mūšis yra vadinamas trimis vardais: Žalgirio, Griunvaldo ir Tanenbergo.

== Atminimo įamžinimas ==
* Pavadinti garsūs futbolo ir krepšinio klubai [[VMFD Žalgiris Vilnius|Vilniaus Žalgiris]], [[Kauno Žalgiris]].
* Prie [[Nemenčinė]]s pasodintas rekordinio dydžio užrašas iš medžių „[[Žalgiris 600]]“.
* [[Gdanskas|Gdanske]] 2010 m. atidengtas paminklas totoriams už jų pagalbą mūšyje.
* Prie [[Raižių mečetė]]s (Alytaus raj.) 2010 m. įrengtas [[saulės laikrodis]], rodantis [[Griunvaldas|Griunvaldo]] laiką.
* [[Krokuva|Krokuvoje]] 1910 m. pastatytas paminklas Žalgiriui.
* [[Valkaviskas|Valkaviske]] ([[Gardino sritis]]) pastatytas atminimo ženklas 600 metų jubiliejui.
* [[Jan Matejko|Jano Mateikos]] paveikslas [[Žalgirio mūšis (paveikslas)|Žalgirio mūšis]].
* [[Paveikslo „Žalgirio mūšis” diorama]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=18&KL_KODAS=25 Straipsnis apie Žalgirio mūšį „Ar žinai?“ portale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222031333/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=18&KL_KODAS=25 |date=2014-02-22 }}
* Žalgirio mūšis (sud. [[Mečislovas Jučas]]). – Vilnius: Mokslas, 1990. – 174 p.
* Žalgirio mūšis (sud. Mečislovas Jučas). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-669-87-6
* Pergalė Žalgirio mūšyje: dailės kūrinių albumas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, 1410–2010 (sud. Alfonsas Alijošius). – Vilnius: Asociacija „Echolita“, 2010. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95190-0-5

== Nuorodos ==
{{commonscat|Battle of Grunwald}}
* [http://www.malarstwohistoryczne.px.pl/matejko/grunwald.htm Jan Matejko paveikslas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040301155752/http://www.malarstwohistoryczne.px.pl/matejko/grunwald.htm |date=2004-03-01 }}
* [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/73850/ Edmundo Gaubo medžio drožinys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://sites.google.com/site/lietuvosmedaliai/juvelyrika Medaliai skirti Žalgirio mūšio paminėjimui] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110504105938/http://sites.google.com/site/lietuvosmedaliai/juvelyrika |date=2011-05-04 }}

== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Grunvaldmieci.jpg | Jogaila: „Nors mums ginklų ir pakanka, bet paimsime ir šiuos kalavijus, kad greičiau jus sumuštume“
Vaizdas:Grunvald14.jpg | Kryžiuočiai puola prūsų valstiečius. Mūšio inscenizacija 2008 m.
Vaizdas:Grunwald 2003.jpg | Jogaila 2003 m. Žalgirio mūšio vaidinime.
Vaizdas:Grunvald202.jpg | Mūšio inscenizacija 2008 m.
</gallery>

{{SavStr}}

[[Kategorija:Žalgirio mūšis| ]]