Peržiūrėti šaltinį Šventoji Romos imperija

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = taip
|vietinis pavadinimas = 
|ilgas pavadinimas = {{smaller|Šventoji Romos imperija}}<br>{{nobold|{{small|{{la|Sacrum Imperium Romanum}}}}}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Heiliges Römisches Reich}}}}}}
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = 
|šalis          = Vokietija
|image_map  = HRR.gif
|image_map_caption  = Šventosios Romos imperijos teritorijos kaita 962–1806 m.
|statusas       = 
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = [[Viduramžiai]] · [[Naujieji laikai]]
|valdymo_forma    = Renkamoji monarchija
|parlamentas = [[Reichstagas (Šventoji Romos imperija)|Reichstagas]]
|year_start   = 962
|year_end     = 1806
|year_exile_start = 
|date_start   = vasario 2
|date_end     = rugpjūčio 6
|event_start  = [[Imperatorius Otonas I|Otono I]] karūnavimas
|event_end    = [[Imperatorius Pranciškus II|Pranciškus II]] atsižada sosto
|p1           =Vidurio Frankų karalystė
|vėliava_p1      =
|p2           =Rytų Frankų karalystė
|vėliava_p2      =Ludwig der Deutsche.jpg
|s1           = Jungtinė Nyderlandų karalystė
|vėliava_s1      =Flag of France.svg
|s2           = Reino konfederacija
|vėliava_s2      =Flag of France.svg
|s3           = Austrijos imperija
|vėliava_s3      =Flag of the Habsburg Monarchy.svg
|s4           = Prūsijos karalystė
|vėliava_s4      =Flag of Prussia (1892-1918).svg
|s5           = Lichtenšteinas
|vėliava_s5      =Flag of Liechtenstein.svg
|image_coat   = Holy Roman Empire Arms-double head.svg
|simbolio_tipas  = [[Vokietijos herbas#Istoriniai herbai|Herbas]]
|herbas       = 
|image_flag   = Banner of the Holy Roman Emperor with haloes (1400-1806).svg
|vėliavos_tipas    = Vėliava
|vėliava         = Vokietijos vėliava#Vokietijos istorinės vėliavos
|nacionalinis_devizas   = 
|valstybinis_himnas  = 
|sostinė          = Nebuvo oficialios sostinės
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]], [[lotynų kalba|lotynų]]
|valiuta        = [[Taleris]], [[guldenas]], [[grašis]], [[reichstaleris]]
|valdovo_titulas = [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Imperatorius]]
|valdymo_metai1  = 962–973
|valdovas1       = [[Imperatorius Otonas I|Otonas I]]
|valdymo_metai2  = 1155–1190
|valdovas2       = [[Frydrichas I Barbarosa|Frydrichas I]]
|valdymo_metai3  = 1508–1519
|valdovas3       = [[Imperatorius Maksimilianas I|Maksimilianas I]]
|valdymo_metai4  = 1519–1556
|valdovas4       = [[Imperatorius Karolis V|Karolis V]]
|valdymo_metai5  = 1792–1806
|valdovas5       = [[Imperatorius Pranciškus II|Pranciškus II]]
}}

'''Šventoji Romos imperija''' ({{la|Sacrum Romanum Imperium}}, {{de|Heiliges Römisches Reich}}) – [[viduramžiai]]s ir [[naujieji laikai|naujaisiais laikais]] [[Vakarų Europa|Vakarų]] bei [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] gyvavęs valstybinis junginys. Imperija 962 m. susikūrė iš [[Karolingai|Karolingų]] [[Rytų Frankų karalystė]]s ir gyvavo iki jos iširimo 1806 m. per [[Napoleono karai|Napoleono karus]].<ref name="EB.HRE">{{Cite web|title=Holy Roman Empire|url=https://www.britannica.com/EBchecked/topic/269851/Holy-Roman-Empire|access-date=2014-02-15|website=Encyclopædia Britannica Online}}</ref> Valstybės pradžia dažniausiai laikomas [[Otonas I|Otono I]] karūnavimas imperatoriumi 962 m. vasario 2 d.

Formulė „Romos imperija“ (''Imperium Romanum'') naudota jau [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] titule. [[Otonas II]] ir jo įpėdiniai save titulavo „[[Šventosios Romos imperijos imperatorius|romėnų imperatoriais]]“ (''Imperator Romanorum'') ir „romėnų karaliais“ (''Rex Romanorum''). XII a., nuo [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho Barbarosos]] laikų (1157 m.), prie imperatoriaus titulo pridėta ''Sacrum'' („šventoji“).

Nuo 1254 m. vokiečių dokumentuose valstybė vadinama „Šventąja Romos imperija“ (''Sacrum Imperium Romanum'').{{Sfn|Moraw|1999|loc=col. 2025–2028}} Galutinis pavadinimas įsitvirtino tik XV a., kai nuo 1438 m. atsirado dar vienas priedėlis – ''Nationis Germanicae'' („vokiečių tautos“), o 1486 m. šis titulas oficialiai pavartotas įstatyme.

== Istorija ==
[[Vaizdas:HRR 1648.png|thumb|left|Šventoji Romos imperija po Vestfalijos taikos sutarties 1648 m.]]Šventoji Romos imperija atsirado iš Rytų frankų karalystės ir priešnacionaliniu ar viršnacionaliniu dariniu, kuris, priešingai nei [[Prancūzija]] ar [[Italija]], niekada netapo [[nacionalinė valstybė|nacionaline valstybe]].

Imperija faktiškai kaip „skėtinė organizacija“ apėmė daugelį teritorijų ir sudarė tam tikrus legitimumo rėmus atskirose teritorijose valdžiusiems valdovams. Šios pusiau savarankiškos [[kunigaikštystė]]s ir [[hercogystė]]s pripažino imperatorių kaip nominalų imperijos valdovą, turėjo paklusti imperijos įstatymams, teismams ir [[Reichstagas (Šventoji Romos imperija)|reichstagų]] sprendimams, tačiau per [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|monarcho]] rinkimus, reichstagus ir kitas luomines atstovavimo institucijas dalyvavo imperijos politikoje ir galėjo daryti jai įtaką.

Imperatorių nesutarimai su [[Popiežius|popiežiais]] (vadinamoji [[kova dėl investitūros]]) lėmė tai, kad XIII a. prarasta [[Apeninų pusiasalis|Italija]] ir sustiprėjo imperiją sudarančios [[Vokiečiai|vokiečių]] kunigaikštystės. Imperatoriaus valdžia Vokietijoje darėsi vis labiau sąlygiška, o po [[Trisdešimties metų karas|Trisdešimties metų karo]] (1618–1648 m.) imperatorių valdžia beliko nominali.[[Vaizdas:HRR 1789.png|thumb|left|Šventoji Romos imperija prieš [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]] 1789 m.]]

Šventosios Romos imperijos imperatorius tuo metu realiai tevaldė savo [[domenas (valda)|domeną]], ir iš ten gaudavo savo pagrindines pajamas. Tai buvo sąlygota ypatingos Vokietijos situacijos. Kai daugelyje Europos šalių vyko [[centralizacija]], Vokietijoje liko politinis išsiskaidymas. Kadangi teisiškai Vokietijos kunigaikščiai buvo privatūs savo valdų savininkai, tai reiškė atskirų politinių vienetų nepastovumą, išskyrus bažnytines žemes. Daugelis Šventosios Romos imperijos valdų skyrėsi resursais, teritorija, politine reikšme ir juridiniu statusu. [[Dinastija|Dinastijos]] taip pat sėkmingai galėjo plėsti ir stiprinti savo valdas bei išskaidyti jas skirtingiems paveldėtojams, sukuriantiems atskiras šakas.

Po [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] pralaimėjimo [[Pirmoji Prancūzijos imperija|Prancūzijai]] 1806 m. rugpjūčio 6 d. ([[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] reikalavimu) imperatorius [[Imperatorius Pranciškus II|Pranciškus II]] atsisakė imperijos sosto. Napoleonas didžiąją imperijos dalį perorganizavo į [[Reino konfederacija|Reino konfederaciją]], [[satelitinė valstybė|satelitinę valstybę]]. 1814–1815 m. [[Vienos kongresas|Vienos kongrese]] Šventoji Romos imperija nebuvo atkurta ir atsirado [[Vokiečių konfederacija]], sudaryta iš 34 vokiečių valstybių ir 4 laisvųjų miestų.

[[Habsburgai Lotaringai|Habsburgų-Lotaringų giminė]], kuriai priklausė Pranciškus II, imperijos žlugimą išgyveno ir valdė [[Austrijos-Vengrijos imperija|Austriją bei Vengriją kaip imperatoriai]] iki pat galutinio imperijos panaikinimo po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] 1918 m.


== Imperijos teritorija ==

Imperiją sudarė Vokietija (dabartinės [[Vokietija|Vokietijos]] teritorijos bei [[Austrijos erchercogystė|Austrija]], [[Čekijos karalystė|Bohemija]] ir kitos [[Habsburgų monarchija|Habsburgų valdos]]), taip pat dalys dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] ([[Silezija]]). Kurį laiką imperijai priklausė ir [[Šveicarija]] bei šiaurinės [[žemumų šalys]] (vėliau [[Jungtinės Nyderlandų provincijos]]), dalis dabartinės Rytų [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir Šiaurės [[Italija|Italijos]].{{Vokietijos istorija}}
== Imperijos valdymas ==

* Šventosios Romos imperijos valdovas buvo [[Šventosios Romos imperijos imperatorius]].
* Šventosios Romos imperiją sudarančių sričių atstovai posėdžiaudavo [[Reichstagas (Šventoji Romos imperija)|Reichstage]].
* Šventoji Romos imperija turėjo teismus, pavyzdžiui, [[Imperatoriškasis rūmų teismas|Imperatoriškąjį rūmų teismą]].

Habsburgų karališkoji šeima turėjo jų interesams atstovaujančius diplomatus. Nuo XVII a. vid. tuo pasekė ir didesnės imperijos kunigaikštystės. Šventoji Romos imperija neturėjo savo atskiros [[Užsienio reikalų ministerija|užsienio reikalų ministerijos]], todėl nebuvo atskaitingi Reichstagui, dėl ko sulaukdavo dažnos kritikos iš delegatų.{{Sfn|Wilson|1999|p=70}}

1515 m., Vienos kongreso metu, užmegzti glaudesni santykiai tarp [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Habsburgų dinastijos, dėl ko jau XVI a. pab. su įvairiais diplomatiniais pavedimais imperatoriaus dvare pradėjo lankytis iš LDK siųsti pareigūnai.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1515-m-jogailaiciu-ir-habsburgu-susitikime-vienoje-582-359319 LDK istorija: Lietuvos didikai 1515 m. Jogailaičių ir Habsburgų susitikime Vienoje (15min.lt)]</ref>

Tuomet, kai Reichstagas buvo įsikūręs [[Rėgensburgas|Rėgensburge]], Prancūzija, o XVII a. pab. ir [[Rusijos imperija|Rusija]] čia turėjo savo diplomatinius atstovus.{{Sfn|Wilson|1999|p=70}} Kadangi [[Danija-Norvegija|Danijos]], [[Didžiosios Britanijos karalystė|Didžiosios Britanijos]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos]] karaliai turėjo valdų Vokietijoje, jiems buvo atstovaujama pačiame Reichstage.{{Sfn|Wilson|1999|p=69}} Rėgensburge pasiuntinius turėjo ir Nyderlandai. Regensburgas buvo pasiuntinių susitikimų vieta, nes ten buvo galima pasiekti Reichstago delegatus.{{Sfn|Härter|2011|pp=122–123, 132}}

== Išnašos ==
{{išn}}

== Literatūra ==
* {{Harvc|last=Härter|first=Karl|c=The Permanent Imperial Diet in European Context, 1663–1806|in1=Evans|in2=Schaich|in3=Wilson|year=2011}}
* {{Cite book|last=Moraw|first=Peter|title=Lexikon des Mittelalters|title-link=Lexikon des Mittelalters|date=1999|publisher=Artemis|volume=4|location=Munich & Zürich|chapter=Heiliges Reich|orig-date=1977}}
* {{Cite book|title=The Holy Roman Empire, 1495–1806|date=2011|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-1996-0297-1|editor-last=Evans|editor-first=Robert J. W.|location=US|editor-last2=Schaich|editor-first2=Michael|editor-last3=Wilson|editor-first3=Peter H.}}
* {{Cite book|last=Wilson|first=Peter H.|url=https://books.google.com/books?id=eSBIEAAAQBAJ&pg=PA53|title=The Holy Roman Empire 1495–1806|date=1999|publisher=[[Bloomsbury Publishing]]|isbn=978-1-3492-7649-3|language=en}}

{{Commons|Category:Holy Roman Empire}}

{{Šventosios Romos imperatoriai}}

[[Kategorija:Šventoji Romos imperija| ]]