Peržiūrėti šaltinį Švedų kalba

{{kalba|kalba=Švedų kalba<br />''svenska''|spalva=lawngreen|
šalys=[[Švedija]], [[Suomija]]|
kalbančiųjų=9 milijonai|
vieta=89|
kilmė=[[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]]<br />&nbsp;&nbsp;[[germanų kalbos|germanų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[vakarų germanų kalbos|vakarų germanų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;švedų kalba|oficiali= {{flag|Švedija}} ,<br />{{flag|Suomija}}    &nbsp;(greta&nbsp;suomių),<br />{{flag|Alandai}},<br />{{flag|Europos Sąjunga}}|iso639-1=sv|iso639-2=swe|sil=SWD|paveikslėlis=Swedish language map.svg}}
{{InterWiki|code=sv}}

'''Švedų kalba''' (švediškai ''svenska'') – iš [[germanų prokalbė]]s kilusi [[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų kalba]], kuria kalbama [[Švedija|Švedijoje]] ir dalyje [[Suomija|Suomijos]]. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.

== Istorija ==

IX a. [[senovės skandinavų kalba]] suskilo į vakarų ([[Norvegija|Norvegijos]], [[Islandija|Islandijos]]) ir rytų ([[Švedija|Švedijos]], [[Danija|Danijos]]) dialektus. XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. [[Viduramžiai]]s abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (''Västgötalagen'' – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant [[krikščionybė|krikščionybei]] didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis [[Hanzos sąjunga]]i – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi [[linksniavimas|linksniais]]. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant [[reformacija]]i ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba.

== Žodynas ==

Dauguma švediškų žodžių yra [[germanų kalbos|germaniškos]] kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[graikų kalba|graikų]] kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalba turi polinkį spontaniškai sudurti gretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.

== Dialektai ==
[[Vaizdas:Svenska språkets utbredning.png|thumb|Švedų kalbos paplitimas]]
[[Vaizdas:Swedish dialects.PNG |thumb|Dialektai]]
Švedų kalba turi didelę [[dialektas|dialektų]] įvairovę. Skiriami vietiniai Švedijos dialektai bei Suomijos švedų dialektas. Švedų norminė kalba paremta centrinės Švedijos dialektais.

== Abėcėlė ==
Švedų kalba naudoja standartinę [[lotynų abėcėlė|lotynų abėcėlę]], bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip -io žodyje, pvz., kel'''io'''). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginiai ''sj'',''sk'' tariami kaip liet. ch, ''tj, kj'' – kaip š.

{| class="wikitable" border="1"
! Didžiosios raidės
| [[A]]
| [[B]]
| [[C]]
| [[D]]
| [[E]]
| [[F]]
| [[G]]
| [[H]]
| [[I]]
| [[J]]
| [[K]]
| [[L]]
| [[M]]
| [[N]]
| [[O]]
| [[P]]
| [[Q]]
| [[R]]
| [[S]]
| [[T]]
| [[U]]
| [[V]]
| [[W]]
| [[X]]
| [[Y]]
| [[Z]]
| [[Å (raidė)|Å]]
| [[Ä]]
| [[Ö]]
|
|-
! Mažosios raidės
| a
| b
| c
| d
| e
| f
| g
| h
| i
| j
| k
| l
| m
| n
| o
| p
| q
| r
| s
| t
| u
| v
| w
| x
| y
| z
| å
| ä
| ö
|
|}

Švedų kalbai būdingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis. Toninis akcentas daugumoje švedų kalbos žodžių krinta ant pirmo skiemens, 'handen ''ranka'', 'seger ''pergalė''. Jei žodis daugiaskiemenis, tai dar yra ir šalutinis kirtis. Antrasis atsiranda, kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukštyn, akimirkai tarsi sustoja, krenta žemyn ir skamba tarytum muzika: ^skola ''mokykla'', ^vänskap ''draugystė''.

== Gramatika ==

=== Žodžių tvarka sakinyje ===

Žodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje.

Pavyzdžiai:

Jag skriver en blogg.

Idag skriver jag en artikel.

Böcker skriver jag inte.

=== Daiktavardžiai ===

Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi [[Giminė (gramatika)|giminėmis]] ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (''utrum'') ir niekatroji (''neutrum''). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį ''en'', o niekatrosios ''ett''. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.

{| class="wikitable"
|-
!
! Vienaskaita
! Daugiskaita
|-
! Nežymima forma
| ''fisk''
| ''fiskar''
|-
! Žymima forma
| ''fisken''
| ''fiskarna''
|}

Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., ''flicka'' > ''flickor''. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., ''växt'' > ''växter'', ''lök'' > ''lökar''. Niekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., ''äpple'' > ''äpplen'', o besibaigianys priebalse nekinta: ''barn'' > ''barn''. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., ''man'' > ''män'', ''mus'' > ''möss'', ''gås'' > ''gäss''.

Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).

=== Įvardžiai ===

Švedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės.

{|
! Lietuviškai
! veiksnys
! objektyvinis
! savybinis
|-
| aš
| jag
| mig
| min/mitt/mina<sup>1</sup>
|-
| tu
| du
| dig
| din/ditt/dina<sup>1</sup>
|-
| jis
| han
| honom
| hans
|-
| ji
| hon
| henne
| hennes
|-
| jis/ji (bendr. g.)
| den
| den
| dess
|-
| jis/ji (neutr. g.)
| det
| det
| dess
|-
| mes
| vi
| oss
| vår/vårt/våra<sup>1</sup>
|-
| jūs
| ni
| er
| er/ert/era<sup>1</sup>
|-
| jie/jos
| de
| dem
| deras
|-
| (sangrąžinis)
| -
| sig
| sin/sitt/sina<sup>1</sup>
|}

<sup>1</sup> savybiniai įvardžiai naudojami priklausomai nuo subjekto giminės ir skaičiaus.

=== Būdvardžiai ===

Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir skaičiaus, pvz:
: ''en stor elefant'' – didelis dramblys
: ''ett stort lejon'' – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)
: ''(den) stora elefanten'' – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a)
: ''stora elefanter'' – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a)

Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:

1. Pridedant priesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams.
Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias).
Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.

2. Prieš būdvardį pridedant žodelius mer/mest.

3. Netaisyklingi būdvardžiai. Pvz., lång / längre / längst (ilgas / ilgesnis / ilgiausias).

=== Skaitvardžiai ===

Kiekiniai skaitvardžiai nuo nulio iki dvylikos:

{| cellpadding="4" style="padding: 0.5em"
|- align="center"
| 0 || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6 || 7 || 8 || 9 || 10 || 11 || 12
|- align="center"
| ''noll'' || ''en/ett'' || ''två'' || ''tre'' || ''fyra'' || ''fem'' || ''sex'' || ''sju'' || ''åtta'' || ''nio'' || ''tio'' || ''elva'' || ''tolv''
|}

Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (''en/ett'') priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio.

Nuo trylikos iki devyniolikos:

{| cellpadding="4" style="padding: 0.5em"
|- align="center"
| 13 || 14 || 15 || 16 || 17 || 18 || 19
|- align="center"  style="padding: 0.5em"
| ''tretton'' || ''fjorton'' || ''femton'' || ''sexton'' || ''sjutton'' || ''arton'' || ''nitton''
|}

Nuo dvidešimt iki tūkstančio:

{| cellpadding="4" style="padding: 0.5em"
|- align="center"
| 20 || 30 || 40 || 50 || 60 || 70 || 80 || 90 || 100 || 1000
|- align="center"
| ''tjugo'' || ''trettio'' || ''fyrtio'' || ''femtio'' || ''sextio'' || ''sjuttio'' || ''åttio'' || ''nittio'' || ''(ett) hundra'' || ''(ett) tusen''
|}

=== Veiksmažodžiai ===

Švedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. Išskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.

{| class="wikitable"
|- style="vertical-align: top"
! Grupė
! Šaknis
! Liepiamoji n.
! colspan="2" | Bendratis
! colspan="2" | Esamasis l.
! colspan="2" | Būtasis l.
! colspan="2" | Siekinys
! colspan="2" | Būtasis dalyvis
! Lietuviškai
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 1
| ''kalla-''
| ''kalla!''
| ''kalla'' || ''-''
| ''kallar'' || ''-r''
| ''kallade'' || ''-de''
| ''kallat'' || ''-t''
| ''kallad''<br />''kallat''<br />''kallade'' || ''-d''<br />''-t''<br />''-de''
| kviesti, vadinti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 2a
| ''stäng-''
| ''stäng!''
| ''stänga'' || ''-a''
| ''stänger'' || ''-er''
| ''stängde'' || ''-de''
| ''stängt'' || ''-t''
| ''stängd''<br />''stängt''<br />''stängda'' || ''-d''<br />''-t''<br />''-da''
| uždaryti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 2b
| ''läs-''
| ''läs!''
| ''läsa'' || ''-a''
| ''läser'' || ''-er''
| ''läste'' || ''-te''
| ''läst'' || ''-t''
| ''läst''<br />''läst''<br />''lästa''<br /> || ''-t''<br />''-t''<br />''-ta''
| skaityti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 3
| ''sy-''
| ''sy!''
| ''sy'' || ''-''
| ''syr'' || ''-r''
| ''sydde'' || ''-dde''
| ''sytt'' || ''-tt''
| ''sydd''<br />''sytt''<br />''sydda'' || ''-dd''<br />''-tt''<br />''-dda''
| siūti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 4 (stiprusis)
| ''stryk-''
| ''stryk!''
| ''stryka'' || ''-a''
| ''stryker'' || ''-er''
| ''strök'' || *
| ''strukit'' || ''-it''
| ''struken''<br />''struket''<br />''strukna'' || ''-en''<br />''-et''<br />''-na''
| lyginti
|-
| align="center" | 4 (netaisyklingasis)
| ''var-''
| ''var!''
| ''vara'' ||
| ''är'' ||
| ''var'' ||
| ''varit'' ||
| ''-'' ||
| būti
|}

=== Prieveiksmiai ===

Prieveiksmiai sudaromi prie būdvardžio pridėjus raidę t: ''tjock'' -> ''tjockt'', ''snabb'' -> ''snabbt''.

== Svarbiausios frazės ==
{| border="2" cellpadding="2" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse;"
!Lietuviškai
!Švediškai
|-
||švedų kalba|| ''svenska''
|-
||lietuvių kalba || ''litauiska''
|-
||sveikas || ''hej''
|-
||kaip laikaisi? || ''hur mår du?''
|-
||mano vardas … || ''jag heter …''
|-
||ar kalbate angliškai? || ''pratar du engelska?''
|-
||gyvenu Stokholme || ''jag bor i Stockholm''
|-
||man 20 metų || ''jag är 20 år''
|-
||sveiki atvykę! || ''välkommen (vns.), välkomna (dgs.)''
|-
||sudie || ''hejdå''
|-
||mano draugas || ''min vän''
|-
||ačiū || ''tack''
|-
||prašom || ''varsågod''
|-
||atsiprašau || ''ursäkta''
|-
|}

== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|švedų kalba}}
{{Commons|Category:Swedish language}}
* [http://sverigesradio.se/p1/ Klausytis švedų kalbos, per Švedijos radiją]
* {{Ethnologue|swe}}
* [http://www.lysator.liu.se/language/Languages/Swedish/Grammar.html Švedų kalbos gramatika]
* [http://www.sprakradet.se/ Švedų kalbos komisija]
{{Germanų kalbos}}

[[Kategorija:Šiaurės germanų kalbos]]