Peržiūrėti šaltinį Šu

{{Šaltiniai}}

{{otheruses}}
{{Dievybė
 | Spalva = #9ACD32
 | Tipas = Senovės Egipto dievybė
 | Pavadinimas = Šu (''šiw'')
 | Foto =Shu.svg
 | Plotis =150
 | Paaiškinimas =
 | Užrašymas = <hiero>N37-i-w-A40</hiero>
 | Tikrasis vardas = 
 | Klasė = Gamtos dievybė
 | Globoja =[[oras|orą]], [[vėjas|vėją]]
 | Valdė = 
 | Kryptis =
 | Tėvai =[[Atumas]] ir [[Jusasetė]]
 | Sutuoktinis =[[Tefnut]]
 | Palikuonys =[[Gebas]] ir [[Nut]]
 | Aspektai = 
 | Garbinamas =[[Heliopolis]]
 | Gyvūnas =
 | Dangaus kūnas =
 | Simbolis =
}}
'''Šu''' (''Šw'', ''Shu'', [[graikų kalba|graik]] ''Sos'', „tuštuma“, „šviesa“, „pakylantis“) [[Egiptiečių mitologija|egiptiečių mitologijoje]] – oro [[dievas]], esantis tarp dangaus ir žemės. Vienas iš pirmapradžių [[senovės Egiptas|senovės Egipto]] dievų, priklausantis [[Eneada|eneados]] dievų grupei. Kadangi buvo oro dievas apibūdinamas kaip vėsinantis, raminantis ir taikantis.

Šu yra „sukurtasis“ dievas, nes jį sukūrė dievas [[Ra]] iš savo atodūsio [[masturbacija|masturbuodamasis]] [[Heliopolis|Heliopolyje]]. Šu atsirado [[Atumas Ra|Atumui Ra]] pačiam save apvaisinus: „Aš (Atumas Ra) išspjoviau Šu, išvėmiau Tefnut“.

Šu kartu su savo seserimi ir žmona [[Tefnut]] – pirmoji iš [[Atumas|Atumo]] kilusi pora. Reiškia anapusinę šviesos erdvę, gyvastį, kvėpavimą, visą kosmosą kuriančią, persmelkiančią ir atgaivinančią [[dvasia|dvasią]] (iš Atumo burnos kylantį vėją), sausą orą. Iš Šu ir Tefnut kilo kita dievų pora – [[Gebas]] ir [[Nut]]. 

Ikonografijoje Šu vaizduotas klūpantis ant vieno kelio vyras, apsigaubęs [[strutis|stručio]] plunksnomis ir, iškėlęs rankas, laikantis dangaus skliautą. Taip jis atskiria Dangų ir Žemę.

Šu ir Tefnut vaizduojami kaip heraldinė [[liūtas|liūtų]] pora, reiškianti gyvenimo-tiesos bei amžinybės-amžinosios trukmės junginius visumos atžvilgiu. 

== Kultas ==
Heliopolio religiniame mokyme teigiama, kad Šu yra viena iš [[visata|Visatos]] užuomazgų. Formuojantis tokiam požiūriui, senovės egiptiečių religijoje Šu vaizdavimas tapo konkretesnis. 125 [[Mirusiųjų knyga|Mirusiųjų knygos]] sk. Šu minimas kaip vienas iš mirusiųjų teismo tarybos narių.

Ryškiausia Šu konkretizavimo apraiška yra jo susiliejimas su Tinido miesto, esančio šiauriniame Egipte, vietiniu dievu [[Inharas|Inharu]] ({{Gr|Onuris}}) į sinkretišką dievybę Šu Onurį, kuri išlaiko Šu tapatybę, yra Ra sūnus ir [[Hator]] Tefnut brolis.

== Mitai ==
Viename [[mitas|mite]] pasakojama apie baisią klimato nelaimę, kuri įvyko Senosios karalystės pabaigoje. Tefnut su Šu (vers. Ra) susivaidijo. Tefnut („drėgmė“) paliko Egiptą ir iškeliavo į [[Nubija|Nubiją]]. Tada Šu suprato, kad jam trūksta Tefnut ir norėjo ją susigrąžinti, bet Tefnut pasivertė [[katė|kate]], kuri sunaikindavo prisiartinusį žmogų ar dievą. Galiausiai sumanusis [[Totas]] sugebėjo ją įtikinti sugrįžti į Egiptą. Jos kelionė [[Nilas|Nilu]] žemyn suteikia daug džiaugsmo ir linksmybių visiems Nilo slėnio gyventojams, o diena, kai po šventosios santuokos Hator Tefnut tampa Šu (arba Šu Onurio) žmona – gamtos suklestėjimo pradžia.

Kitame mite pasakojama, kad Ra paprašė Šu, kad šis atskirtų savo vaikus dangaus deivę Nutą ir žemės dievą Gebą, nes šie taip stipriai buvo susiglaudę, jog negalėjo susilaukti vaikų, o visa žemė buvusi tuščia. Kai Šu pakėlė Nutą šioji ėmė verkti ir ilgėtis savo vyro taip į pasaulis tapo derlingas. Po kurio laiko Nuta pagimdė dieviškuosius dvynius Ozyrį, Izidę, Setą bei Neftidę,
{{Commons|Category:Shu|no=T}}
{{Egipto mitologija}}
[[Kategorija:Egiptiečių dievai]]

[[ca:Llista de personatges de la mitologia egípcia#S]]