Peržiūrėti šaltinį Škotų gėlų kalba

{{kalba|kalba=Škotų gėlų kalba<br />''Gàidhlig''|spalva=lawngreen|
 šalys=[[Škotija]], [[Kanada]], [[JAV]], [[Australija]], [[Naujoji Zelandija]]|
 kalbančiųjų=  57 375 Škotijoje<ref>[https://web.archive.org/web/20120226002116/http://www.cnag.org.uk/munghaidhlig/stats/gspeakcensus01.php Census 2011 Scotland: Gaelic speakers by council area], 2012 m. vasario 26 d. kopija [http://archive.org interneto archyve]</ref>, 1500 Kanadoje<ref>[https://web.archive.org/web/20131017093855/http://www.gov.ns.ca/oga/aboutgaelic.asp?lang=en Oifis Iomairtean na Gaidhlig], 2013-10-17 kopija [http://archive.org interneto archyve]</ref>, 1600 JAV, 800 Australijoje<ref>[https://www.webcitation.org/5pq4u5pcw?url=http://www.omi.wa.gov.au/WAPeople%5CSect1%5CTable%201p04%20Aust.pdf Australische Regierung Office of Multicultural Interests], 2010-05-19 kopija WebCite, (PDF). Stand 27. Dezember 2007.</ref>, 600 Naujoje Zelandijoje |
 vieta=į šimtuką nepatenka|
 kilmė=
[[Indoeuropiečių kalbos|Indeuropiečių]]<br />&nbsp;[[Keltų kalbos|keltų]]<br />&nbsp;&nbsp;[[gėlų kalbos|gėlų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''škotų gėlų'''|
 oficiali= {{flag|Škotija}}|
 iso639-1=gd|
 iso639-2=gla|
 iso639-3=gla|
 kodas = gd|
paveikslėlis = Idioma gaélico escocés.png
}}
'''Škotų gėlų kalba''' arba '''''škotų geilų kalba''''' (''Gàidhlig'') – kalba, priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, [[Keltai|keltų]] kalbų grupei, [[goidelų kalbos|goidelų pogrupiui]].<ref>''Celtic Languages''. In: Britannica CONCISE ENCYCLOPEDIA, 2006. P.360. ISBN 978-1-59339-492-9</ref> Ja kalbama Škotijos [[Vidiniai Hebridai|Vidinių Hebridų]] ir [[Išoriniai Hebridai|Išorinių Hebridų]] salose, [[Škotijos aukštumos|Škotijos aukštumų]] vakaruose, taip pat Glazge. Škotų gėlų kalbą vartoja apie 1,5 % (apie 60 tūkstančių) [[Škotija|Škotijos]] gyventojų. Ne visiems kalbantiemsiems škotų gėlų kalba yra gimtoji ar pirmoji kalba. Nuo 2005 m. ji turi oficialios kalbos statusą Škotijoje (kartu su anglų kalba).

Kalba artimai susijusi su [[airių kalba|airių]] ir [[meniečių kalba]]. Tai yra dėl to, kad iš esmės škotų gėlų kalba susiformavo [[Airiai|airių]] kolonistų tarmei Škotijoje nutolus nuo motininės [[Airių kalba|airių kalbos]]. Škotų gėlų kalba vadinama siekiant ją išskirti iš kitų gėlų kalbų. Kartais vadinama škotų kalba, tačiau paprastai [[škotų kalba]] vadinama germanų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria kalbama Žemutinėje Škotijoje.

== Istorija ==

Škotų gėlų kalba pradėjo formuotis po airių iš Šiaurės Airijos įsiveržimo į Škotiją IV–V a.<ref>''Scottish Gaelic language''. In: Britannica CONCISE ENCYCLOPEDIA, 2006. P.1707. ISBN 978-1-59339-492-9</ref> VI a. vakarinėje Škotijos pakrantėje susikūrė goidelų kalba kalbančiųjų airių kolonistų karalystė Dal Riada su centru Argaile, karalystė apėmė ir dalį šiaurės Airijos.<ref>DÁL RIATA. In: Peter Bogucki, Pam J. Crabtree, (eds.) Ancient Europe 8000 B.C.–A.D. 1000 : encyclopedia of the Barbarian world. P. 386. ISBN 0-684-80668-1.</ref> Dal Riadai susivienijus su piktais IX a. susikūrė Škotijos karalystė, o airių kalba išplito visoje Škotijoje, išstumdama piktų kalbą (keltų kalba, priklausiusi britų pogrupiui). Dabartinį pavadinimą turi nuo XVIII a. (iki tol vadinta airių kalba). Iki to laiko škotai ir airiai naudojo tą pačią literatūrinę kalbą. Dėl keltų rašto ypatumo neįmanoma nustatyti, ar tą patį tekstą airiai ir škotai skaitė vienodai, ar kiekvienas pagal savo tarmių ypatumus.

Iki XVII a. išliko artimi kultūriniai Škotijos ryšiai su Airija. Per visus viduramžius naudota daugiausia standartinė airių rašto kalba. Pirmi savarankiškos škotų gėlų kalbos formavimosi požymiai pastebimi X a. (''Book of Deer''). Čia pagal iš netaisyklingos ortografijos galima spėti apie savitą škotišką tarimą. Vien iš to dar negalima spręsti, kad jau buvo susiformavusi savarankiška kalba. Tuo metu buvo susiformavusi tik airių kalbos (klasikinės gėlų kalbos) škotų gėlų dialektas. Tik XVI a. vadinamoji Leabhar Deathan Lios Mòir (Lismoro dekano knyga) suteikia aiškius įrodymus, kad škotų gėlų nuo airių gėlų kalbos nutolo tiek, kad galima kalbėti apie artimas, tačiau skirtingas kalbas. Galutinai kalbos atsiskyrė XVII a., kai buvo išleista škotų gėlų kalba parašyta [[Biblija]].

XVIII a.-XIX a. škotų gėlų kultūra ir kalba ėmė sparčiai nykti ir išliko tik pačioje vakarinėje Hailando dalyje bei salose – Skajaus, Liojiso ir kitose mažesnėse.<ref>''Celtic Europe''. In: H. James Birx (ed.) ENCYCLOPEDIA OF ANTHROPOLOGY. Sage, 2006. P 462. ISBN 0-7619-3029-9</ref> [[Didžioji Britanija|Britanijos]] saloje kalbančių šia kalba iš tiesų nėra daug. Paskutiniu metu škotų kalba tampa populiaresne ir atsiranda darželių bei sekmadieninių mokyklėlių, kur kalbama škotų gėlų kalba, ypač tokiuose miestuose kaip [[Glazgas]] (šk. ''Glaschù'') ir [[Edinburgas]] (šk. ''Dùn Èideann'').

Pagrindinis škotų gėlų ir [[airių kalba|airių kalbų]] skirtumas yra skirtingai naudojami kirčio ženklai (kurie iš tikrųjų žymi ne kirtį, o balsių ilgumą) – airių kalboje á,é,í,ó,ú, škotų – à,è,ì,ò,ù.

Yra daug panašių žodžių, bet jie tariami šiek tiek kitaip, skiriasi [[gramatika]], o kai kurių panašiai skambančių žodžių reikšmės yra priešingos. Faktas, kad Airijos šiaurinių tarmių atstovai lengviau supranta škotus, nei pietinių, bet iš esmės jie suvokia, kad tai yra kita, nors ir gimininga kalba.

== Nuorodos ==
{{reflist}}

{{Commons|Category:Scottish Gaelic language}}

{{Keltų kalbos}}

[[Kategorija:Keltų kalbos]]