Peržiūrėti šaltinį Šiauliai

{{reikšmės}}
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = Šiauliai
|paveikslelis = Calle Vilnius, Siauliai, Lituania, 2012-08-09, DD 01.JPG
|paveikslėlio tekstas =
|herbas = Šiauliai COA great.svg
|vėliava = Flag of Šiauliai.svg
|lat = 55.934
|long = 23.316
|apskritis = Šiaulių
|savivaldybė = Šiaulių miesto
|įkurtas = 1236 m. (pirmą kartą paminėtas) 
|vadovas = [[Artūras Visockas]]
|gyventojumetai = 2023
|gyventoju = 104300
|plotas = 81
|pastokodas = centrinis LT-76001
|tinklalapis = http://www.siauliai.lt Miesto svetainė
|kirč = {{Vietovardis|k=4|Šiauliaĩ|Šiaulių̃|Šiauliáms|Šiauliùs|Šiauliaĩs|Šiauliuosè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Szawle}}, {{de|Schaulen}}, {{ru|Шавли}}<ref>{{ESBE|39|114/114377|Шавли|88}}</ref><ref>{{GSSRI|5|748|Шавли}}</ref>
|vikiteka = Category:Šiauliai
}}

'''Šiauliai''' – miestas šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s administracinis centras, [[Šiaulių miesto savivaldybė]]. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia [[Vilniaus universiteto Šiaulių akademija]], miestas yra katalikiškos vyskupystės centras.

[[Vaizdas:Šiauliai - panoramio (2).jpg|thumb|left|„Šaulys“ (S. Kuzma, 1986 m.) – vienas pagrindinių miesto simbolių]]
[[Vaizdas:Rekyvos ezeras.jpg|thumb|left|[[Rėkyvos ežeras]] vakare]]
[[Vaizdas:Siauliainakti7.jpg|thumb|left|[[Šiaulių bulvaras]] naktį]]

== Etimologija ==

Šiaulių vardas yra [[asmenvardinis vietovardis]], kilęs nuo asmenvardžio ''Šiaulys'' daugiskaitos. Tokia gyvenamųjų vietovių vardų daryba lietuvių kalbai ypač būdinga.<ref>{{Vanagas 2004|210–211}}</ref> Vietovardis minimas nuo [[1236]] m. aprašant [[Saulės mūšis|Saulės mūšį]] (''Soule''). [[1254]] m. minima Šiaulių žemė (''terra Saulen'').

== Geografija ==

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, [[Mūša|Mūšos]], [[Dubysa|Dubysos]] ir [[Venta|Ventos]] upių takoskyroje. Atstumas iki [[Vilnius|Vilniaus]] 210 km, [[Kaunas|Kauno]] – 142 km; [[Klaipėda|Klaipėdos]] – 161 km, [[Ryga|Rygos]] – 128 km; [[Kaliningradas|Kaliningrado]] – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės: [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talkšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.

[[Vaizdas:Svendrelis-upeliukas.jpg|thumb|[[Šventupis (Vijolė)|Šventupis (arba Švendrelis)]]]]

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.
* [[Sąrašas:Šiaulių miesto ežerai|Šiaulių miesto ežerai]]: [[Ginkūnų ežeras|Ginkūnai]], [[Rėkyvos ežeras|Rėkyva]], [[Talkša]]. Miesto teritorija teka šie upeliai: [[Kulpė]] (25,8 km), [[Rūdė]] (4,8 km), [[Vijolė]], [[Švedė]], [[Šimša]], [[Tilžė (upelis)|Tilžė]], [[Šventupis (Vijolė)|Šventupis]] (Ginupis), [[Banko kanalas]], [[Medinupelis]].

[[Vaizdas:Zaliukiu vejo malunas.jpg|thumb|[[Žaliukės|Žaliukių]] vėjo malūnas]]

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm. [[1942]] m. mieste užfiksuota žemiausia [[Lietuva|Lietuvoje]] metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).

=== Miesto dalys ===

Nurodomas atstumas iki centro, km:

{{col4}}
* [[Aleksandrija (Šiauliai)|Aleksandrija]] 5
* [[Andrijava|Andriejavas]] 7
* [[Bačiūnai]] 5
* [[Besarabija (Šiauliai)|Besarabija]] 1
* [[Senamiestis (Šiauliai)|Senamiestis]] 0
* [[Dainai]] 4
* [[Didždvaris]] 1
* [[Gegužiai (Šiauliai)|Gegužiai]] 6
* [[Ginkūnai]] 4
* [[Gytariai]] 5
* [[Gubernija (Šiauliai)|Gubernija]] 3
* [[Kalniukas]] 1
* [[Kaukazas (Šiauliai)|Kaukazas]] 1
* [[Kompelis]] 1,5
* [[Lepšiai (Šiauliai)|Lepšiai]] 3
* [[Lieporiai (Šiauliai)|Lieporiai]] 5
* [[Margiai (Šiauliai)|Margiai]] 5
* [[Medelynas (Šiauliai)|Medelynas]] 4
* [[Pabaliai (Šiauliai)|Pabaliai]] 2
* [[Pakartuvės]] 2
* [[Piktmiškis]] 3
* [[Rėkyva (Šiauliai)|Rėkyva]] 6
* [[Salduvė]] 3
* [[Šimšė]] 2
* [[Užkirkis]] 1
* [[Verduliai]] 3
* [[Verduliukai (Šiauliai)|Verduliukai]] 4
* [[Vijoliai]] 4
* [[Vinkšnėnai]] 3
* [[Zokniai]] 3
* [[Žaliūkės (Šiauliai)|Žaliukės]] 1
* [[Žuvininkai (Šiauliai)|Žuvininkai]] 3
</div>

== Istorija ==
{{main|Šiaulių istorija}}
[[Vaizdas:Šiauliai church in 19th c.jpg|thumb|Šiaulių bažnyčia XIX amžiuje]]
[[Vaizdas:Šiaulių kolegija ir Katedra.jpg|thumb|Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra]]
[[Vaizdas:Lithuanian architecture. House of the engineer Vladas Bitė, Šiauliai, 1935, Lithuania.jpg|thumb|Modernistinė architektūra. Inžinieriaus Vlado Bitės namas, 1935 m.]]

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės [[Žemaičiai|žemaičių]], tiek [[žemgaliai|žiemgalių]] genčių. [[Bronius Kviklys|B. Kviklio]] teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje.

[[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] kronikose XIII a. minima su dabartiniais Šiauliais siejama ''Soule'', ''Saulia'' ir ''Saulen'' vietovė. Pirmuoju miesto paminėjimu laikomas [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotoje Livonijos kronikoje]] aprašytas [[Saulės mūšis]], kuriame [[1236]] m. [[rugsėjo 22]] d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir [[žemgaliai|žemgalių]] kariuomenė sutriuškino [[Kalavijuočių ordinas|Livonijos Ordino]] karius. [[Šiaulių žemė]] pirmą kartą paminėta [[Livonija|Livonijos]] akte [[1254]] m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas [[1524]] m. [[birželio 11]] d. [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus [[vyskupas|vyskupui]] Jonui. Miestelis ''Sovli'' pažymėtas [[1555]] m. Kasparo Vopelos sudarytame [[Europa|Europos]] žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo [[1636]] m. Šiauliai – miestas.

[[Vaizdas:Siauliaiaktas17940505.jpg|thumb|left|Šiaulių apskrities sukilėlių aktas, [[1794 m.]]]]

[[1589]] m. įsteigta [[Šiaulių ekonomija]] – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1625 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. [[1713]] m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po [[1791]] m. privilegijos. Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo vokiečių kilmės didikas, buvęs [[LDK]] rūmų iždininkas [[Antanas Tyzenhausas]] (1733–1785). 1765 m. paskirtas [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomijos]] administratoriumi pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių ir [[Joniškis|Joniškio]] miestus. Buvęs drąsus reformatorius bandė suderinti modernizaciją su feodalizmu, įvairiose vietose steigė manufaktūras, kuriose dirbo naujovėmis ne itin patenkinti ir nepripratę [[Baudžiava|valstiečiai baudžiauninkai]].<ref name=":0">Petrauskas R., ''Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos'', p. 206–208, Vilnius, 2016.</ref> Tepraėjus vos keleriems metam po reformų, [[1769]] m. įvyko [[Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas]].<ref name=":0" /> Po sukilimo A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: tuomet Lietuvoje jau plito [[Klasicizmas|klasicizmo]] idėjos, kuriomis ir rėmėsi jo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. [[1774]] m. pradėta Šiaulių miesto [[Senamiestis (Šiauliai)|centro]] rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 m. nušalintas iš pareigų nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas. [[1791]] m. patvirtintas [[Šiaulių herbas]].

XVI–XVIII a. Šiauliai nekartą sudegė.

[[Vaizdas:Lithuanian policemen in Šiauliai, 1939, Šiauliai, Lithuania.jpg|thumb|Policininkai Šiauliuose, 1939 m.]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0178, Baltikum, Ruinen in Schaulen.jpg|thumb|Šiauliai po I pasaulinio karo]]

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs [[1831 m. sukilimas|1830 m. sukilimas]], miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių [[švietimas|švietimo]] ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. XIX a. pabaigoje Šiauliai – buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.<ref>{{SGKP|11|811|Szawle}}</ref>

[[1915]] m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o [[1918]]–[[1919]] m. jis buvo dar ir subombarduotas. [[1918]] m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet [[1944]] m. jis vėl buvo sugriautas (iš viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

Pokario metais  apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio ir Lietuvos Žaliosios apygardų Lietuvos partizanai.

[[1975]] m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis [[SSRS]] [[Šiaulių bulvaras|pėsčiųjų bulvaras]].

{{adm2|4}}
{{admr|XIII–XVI a.|?|[[Šiaulių žemė]]s centras}}
{{admr|XVI a. vidurys|r2=4|[[Šiaulių valsčius|Šiaulių valsčiaus]] centras|–|r4=4|[[Žemaitijos seniūnija]]}}
{{admr|XVII a.|?}}
{{admr|[[1775]]–[[1793]] m.|[[Šiaulių reparticija|Šiaulių reparticijos]] centras}}
{{admr|[[1793]]–[[1795]] m.|[[Šiaulių žemė]]s centras}}
{{admr|[[1795]]–[[1796]] m.|?|r3=7|[[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] centras|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1796]]–[[1801]] m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}}
{{admr|[[1801]]–[[1843]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1843]]–[[1915]] m.|?|[[Kauno gubernija]]}}
{{admr|[[1919]]–[[1941]] m.|r2=4|[[Šiaulių valsčius|Šiaulių valsčiaus]] centras|}}
{{admr|[[1941]]–[[1944]] m.|[[Šiaulių krašto apygarda|Šiaulių krašto apygardos]] centras|}}
{{admr|[[1944]]–[[1946]] m.|}}
{{admr|[[1946]]–[[1950]] m.|respublikinio pavaldumo miestas, <br/> [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] centras}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|[[Šiaulių apylinkė (Šiauliai)|Šiaulių apylinkė]]s centras|srities pavaldumo miestas, <br/> [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajono]] centras|[[Šiaulių sritis|Šiaulių srities]] centras}}
{{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|respublikinio pavaldumo miestas,<br/>  [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajono]] centras|}}
{{admr|[[1995]]–|2 seniūnijos|[[Šiaulių miesto savivaldybė]], <br/> [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s centras|[[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] centras}}
|}

== Heraldika ==
{{main|Šiaulių herbas}}

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir [[Apvaizdos akis]], karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. [[1801]] m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba ''PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL''. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį [[renesansas|renesanso]] stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. [[1968]] m. [[spalio 22]] d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko [[Arūnas Tarabilda|Arūno Tarabildos]] atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

[[1991]] m. [[rugpjūčio 30]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. [[rugsėjo 21]] d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. [[2001]] m. [[rugsėjo 5]] d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

== Urbanistika ==

[[1872]], [[1877]], [[1912]] m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – [[1871]] m. buvo 12 gatvių, [[1910]] m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal [[1921]] m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki [[1929]] m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. [[1937]] m. pavyko nugriauti cerkvę, [[1938]] m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

[[Antrasis pasaulinis karas]] miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo [[1961]] m. Generalinis planas. Kita laida buvo [[1980]] m. 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Bendrasis planas galioja iki šiol ([https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal&reg_tpd_id=39103 BP]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}).

=== Parkai ===
[[Vaizdas:Šiauliai Lithuania.jpg|thumb|Aikštė ir fontanas prie Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. žiemą]]

Miesto parką pradėjo kurti [[Antanas Tyzenhauzas]], iš esmės baigė [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiras Zubovas]]. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. [[1931]] m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

{|
|width=30% valign="top"|
{|{{graži lentelė}}
|'''Pavadinimas'''||'''Plotas, ha'''
|--
|[[Didždvario parkas]] ||4,9
|--
|[[Centrinis parkas (Šiauliai)|Centrinis parkas]] ||11,9
|--
|[[Gubernijos parkas]] ||1,0
|--
|[[Talšos parkas]] ||119,1
|--
|[[Salduvės parkas]] ||84,3
|--
|Prūdelio parkas ||6,5
|--
|}
|width=30% valign="top"|

{| class=wikitable
|'''Pavadinimas'''||'''Plotas, ha'''
|--
|[[Rėkyvos parkas]]||12,0
|--
|Naujasis parkas ||13,4
|--
|Hidroparkas||8,0
|--
|[[Dainų parkas]]||73,1
|--
|[[Beržynėlis]]||5,3
|--
|Lieporių parkas ||13,4
|--
|}
|width=60% valign="top"|

{| class=wikitable
|'''Pavadinimas'''||'''Plotas, ha'''
|--
|Gytarių parkas ||5,0
|--
|Pabalių miško parkas ||93,0
|--
|Rėkyvos miško parkas||446,6
|--
|Margių miško parkas||87,0
|--
|}
|}

=== Kapinės ===
[[Vaizdas:Dainų mikrorajonas.jpg|thumb|[[Dainai]]]]

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

{{div col|4}}
* [[Šiaulių kapinės]] prie Talšos ežero
* [[Donelaičio kapinės]]
* [[Ginkūnų kapinės]]
* [[Liuteronų kapinės]]
* [[Laisvamanių kapinės]]
* Rėkyvos kapinės
* [[Lieporių kapinės]]
* [[Šiaulių stačiatikių kapinės]]
* [[Šiaulių žydų kapinės|Žydų kapinės]]
* [[Sukilėlių kalnelis]] ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
* Vaidoto g. belaisvių kapinės
* Ginkūnų karių kapai
* Rusų karo belaisvių kapinės
* Karių kapai miesto centre
{{div col end}}

== Ekonomika ==

[[2003]] m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos <ref>{{EL|1|191|Gyventojai. Šiauliai}}</ref>. Miesto strateginės kryptys iki [[2015]] m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos [[2005]] m. [[gruodžio 22]] d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar [[XIX amžius|XIX a.]] Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] [[Chaimas Frenkelis|Ch. Frenkelio]] odų fabrikas, [[Gubernija (alaus darykla)|Gubernijos alaus darykla]]. Nuo [[1913]] m. veikia [[UAB Rūta|Rūtos šokolado gamykla]]. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. [[1940]] m. įkurtas [[Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas]].

Sovietmečiu atsirado [[elektronika|elektronikos]], mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. [[Šiaulių televizorių gamykla]] garsėjo gaminamais „[[Tauras (televizorius)|Tauro]]“ televizoriais, televizijos studijine aparatūra ir kilnojamosiomis televizijos stotimis. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje. [[1996]] m. įkurta [[Šiaulių LEZ]]. Nuo [[2007]] m. veikia [[Šiaulių plento grupė]].

2005 m. mieste buvo 3195 gamybos ir paslaugų įmonės, 781 prekybos įmonė, 30 iš jų – prekybos centrai.

=== Prekyba ===
Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.
[[Vaizdas:Ppc saules miestas2.jpg|thumb|Saulės miestas]]

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose: „Akropolis“, „Arena“, „[[Šiaulių Bruklinas|Bruklinas]]“, „Tilžė“, „[[Saulės miestas]]“.

=== Energetika ===
Pirmoji garo mašina įrengta [[1867]] m. Gubernijos alaus bravore. [[1900]] m. Šiauliuose [[Frenkelio fabrikas|Chaimo Frenkelio odų fabrike]] įrengta 50 kW galios [[dinamo mašina]], kurios gaminama [[elektra]] buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

[[1923]] m. pastatyta [[Bačiūnų elektrinė]], [[1941]] m. paleista [[Rėkyvos elektrinė]]. [[1955]] m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. [[1956]] m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti [[Lietuvos energetika|Lietuvos energetinė sistema]]. [[1962]] m. [[kovo 26]] d. nutiesus [[elektros perdavimo linija|elektros tiekimo liniją]] [[Šiauliai-Jelgava elektros jungtis|Šiauliai-Jelgava]], Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo [[1963]] m. Šiauliuose naudojamos [[dujos]]. [[1966]] m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje [[2004]] m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki [[2013]] m. turi būti pastatyta nauja AB „[[Šiaulių energija]]“ kogeneracinė [[jėgainė|elektrinė]], kurioje bus naudojamas [[biokuras]].

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).

=== Turizmas ===
[[Vaizdas:Siauliai centras.jpg|700px|thumb|center|Šiaulių miesto centrinė aikštė]]
[[Vaizdas:Berg der kreuze 01.JPG|thumb|Kryžių kalnas]]

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės [[Kryžių kalnas]], kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

'''Mieste yra:'''
* Kelionių organizatorių – 13
* Kelionių agentūrų – 7
* Viešbučių – 10
* Jaunimo nakvynės namų – 2
* Svečių namai – 3
* Motelis – 1
* Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius [[2004]] m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.

== Susisiekimas ==
[[Vaizdas:2010 09 25 Baltų g05.JPG|thumb|right|2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėta [[Baltų vienybės diena]], baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu]]
[[Vaizdas:24 Šiauliai.JPG|thumb|Vienas iš „Busturo“ bendrovės 2012 metais įsigytų „Irisbus Citelis 12M CNG“ autobusų Gegužių gatvėje.]]

=== Keliai ===
Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. [[1836]]–[[1858]] m. greta jo nutiestas [[Ryga|Rygos]]–[[Sovetskas|Tilžės]] plentas.

Apie [[1912]] m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:
* {{A9}} / {{E272}}
* {{A11}} / {{E272}}
* {{A12}} / {{E77}}
* Miestas turi vakarinį aplinkkelį {{A18}}.
Įvairūs [[Lietuvos krašto keliai|krašto keliai]]:
* {{KK154}}
* {{KK150}}
* {{KK213}}

[[2006]] m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su [[žvyras|žvyro]] danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.

=== Geležinkeliai ===

[[1871]] m. įrengtas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]], [[1916]] m. nutiestas geležinkelis [[Sovetskas|Tilžė]]-Ryga, [[1931]] m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra [[Šiaulių geležinkelio stotis]].
[[Vaizdas:Šiaulių autobusai.JPG|thumb|Naujųjų „Busturo“ autobusų „Castrosúa City Versus CNG“ pristatymas Prisikėlimo aikštėje 2014 m. spalio 6 d.]]

=== Oro uostas ===

[[1930]]–[[1961]] m. pastatytas karinis [[Šiaulių oro uostas|oro uostas]] [[Zokniai|Zokniuose]] (Šiaulių miesto dalis). Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės (KAM KOP AB) taip pat NATO oro patrulių. Dabar tai Tarptautinis Šiaulių oro uostas. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA indeksas SQQ. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO kodas EYSA.
[[Vaizdas:Šiaulių mikrobas.JPG|thumb|„Busturo“ privežamasis „Ford“ mikroautobusas Kuršėnkelio žiede, dirbantis P5 maršrtutu.]]

=== Viešasis transportas ===
[[Vaizdas:VelocopŠiauliai.JPG|thumb|Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į [[Bubiai (Šiauliai)|Bubius]]]]

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta [[1940]] m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. [[1944]] m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. [[1947]] m. atsirado pirmosios Šiauliuose [[taksi]] mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – [[1955]] m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. [[2006]] m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2006 m. keleivius 29 autobusų maršrutu aptarnavo UAB „Transkebas“, tuo pat metu mieste atsirado ir privatūs mikroautobusų vežėjai, kurie iki 2009 m. keleivius vežiojo 12 maršrutų (gerokai anksčiau maršrutų buvo dar daugiau), iki 2010 m. – 11, o iki 2014 m. – 10 maršrutų. Nuo 2014 m. vasario 1 d. keleivius perveža tik savivaldybės įmonė [[Busturas]] (autobusais). Mieste važinėja 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai. Nuo 2012 m. bendrovė [[Busturas]] pradėjo radikaliai naujinti autobusų parką – iki 2015-ųjų kovo įsigyta 39 naujų ar mažai naudotų miesto arba tarpmiesčio autobusų. Kelionės kaina autobusu – 2,50 Lt ir 1,25 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt. Nuo 2015 m. sausio pradėjo veikti Šiaulių viešojo transporto elektroninio bilieto sistema.

=== Ryšiai ===
Komunikacijai šiauliečiai nuo [[1897]] m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų [[1923]] m. buvo 170, o [[1937]] m. – 700 numerių. [[1936]] m. mieste įrengti telefono automatai.

[[1957]] m. pastatytas [[televizija|televizijos]] bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. [[1995]] m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, [[1998]] m. pradėtos įrengti kabelinio [[internetas|interneto]], nuo [[2003]] m. – [[šviesolaidis|šviesolaidinio]] interneto linijos. [[2008]] m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).

== Gyventojai ==
[[Vaizdas:1978-2010 Rūdės gatvė.jpg|thumb|Rūdės g. raida 1978–2010 m.]]
[[Vaizdas:1978-2010Vilniausg.jpg|thumb|Vilniaus g. raida 1978–2010 m.]]

{{main|Šiaulių demografija}}
Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų [[Aukštaitija|aukštaičiams]], dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir [[žemaičiai|žemaičių]] – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

[[1795]] m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau [[1897]] m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] miestas. [[1909]] m. 56,4 % gyventojų sudarė [[žydai]]. [[1923]] m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų [[Lietuvos gyventojų surašymas|Lietuvos gyventojų surašymų]] duomenys:

{{dem|kolon=9|till=150000|inc=50000|incmin=10000
|1897|16128|r1897=<ref>http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6</ref>
|1902|16968|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|21387|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1931|23249
|1939|31641
|1945|19000
|1959|59700|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|92800|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|387||Šiauliai}}</ref>
|1979|118724|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1981|127300|r1981=<ref name="LTE">{{LTE|10|564||Šiauliai}}</ref>
|1987|139500|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|176||Šiauliai}}</ref>
|1989|145629|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|133883|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref>
|2008|127059
|2011|109328|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2014|105610
|2017|106568
|2021|100653|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}

[[Vaizdas:1986-2010Turgus.jpg|thumb|Vilniaus g. raida 1986–2010 m.]]
[[Vaizdas:Siauliai view.jpg|thumb|Vilniaus gatvė 2006 m. sausio 26 d. vakare]]
[[Vaizdas:Hauptstraße-Siauliai.jpg|thumb|Šiaulių centras 2006 m.]]

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 109 328 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 93,64% (102373);
* [[Rusai]] – 4,13% (4512);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,5% (547);
* [[Baltarusiai]] – 0,3% (344);
* [[Lenkai]] – 0,15% (160);
* [[Latviai]] – 0,1% (107);
* [[Žydai]] – 0,09% (100);
* [[Vokiečiai]] – 0,08% (85);
* [[Čigonai]] – 0,07% (75);
* Kiti – 0,94% (1025).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 133 833 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 92,85% (124263);
* [[Rusai]] – 4,78% (6391);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,65% (875);
* [[Baltarusiai]] – 0,38% (502);
* [[Lenkai]] – 0,18% (247);
* [[Čigonai]] – 0,13% (170);
* [[Latviai]] – 0,1% (140);
* [[Žydai]] – 0,1% (131);
* [[Vokiečiai]] – 0,08% (109);
* Kiti – 0,75% (1005).
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 21 387 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 70,41% (15058);
* [[Žydai]] – 24,96% (5338);
* [[Rusai]] – 1,42% (304);
* [[Vokiečiai]] – 0,93% (198);
* [[Lenkai]] – 0,56% (119);
* [[Latviai]] – 0,45% (96);
* [[Baltarusiai]] – 0,14% (30);
* Kiti – 1,14% (244).
|valign=top|
[[1897]] m. gyveno 16 128 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=591 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref>
* [[Žydai]] – 43,27% (6978);
* [[Lietuviai]]-[[Žemaičiai]] – 27,75% (4475);
* [[Lenkai]] – 15,43% (2489);
* [[Rusai]] – 9,56% (1542);
* [[Vokiečiai]] – 2,36% (381);
* [[Baltarusiai]] – 0,58% (94);
* [[Totoriai]] – 0,43% (69);
* [[Latviai]] – 0,24% (39);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,14% (22);
* Kiti – 0,24% (39).
|}

=== Pagal tikybą ===
* [[Romos katalikai]] – 74,2 %
* [[stačiatikiai]] – 2,6 %
* [[sentikiai]] – 0,5 %
* [[evangelikai liuteronai]] – 0,3 %
* [[evangelikai reformatai]] – 0,1 %
* kiti – 1,1 %
* netikintys/nenurodė – 21,1 %

=== Demografija ===
{|{{graži lentelė}}
|'''Rodiklis'''||'''2001 m.'''||'''2002 m'''.||'''2003 m.'''||'''2004 m.'''||'''2005 m.'''||'''2006 m.'''||'''2007 m.'''||'''2008 m.'''
|--
|Įregistruota gimusių vaikų :||1162||1098||1120||1155||1094||1084||1243||1393
|--
|mergaičių||574||519||528||564||585||517||636||673
|--
|berniukų||588||579||592||591||509||567||607||720
|--
|dvynukų porų||7||11||16||12||8||12||13||17
|--
|įvaikinta||7||8||4||16||12||12||5||7
|--
|Įregistruota mirusių žmonių :||1268||1319||1318||1339||1400||1461||1479||1413
|--
|vyrų||667||692||700||689||746||765||786||717
|--
|moterų||601||627||618||650||654||696||693||696
|--
|savižudžių||52||45||51||42||36||29||38||35
|--
|nužudyta||12||9||17||9||15||14||6||9
|--
|žuvusių nelaimingų atsitikimų metu ||79||86||75||60||77||71||91||66
|--
|}

=== Darbo rinka ===
'''Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius'''
{|{{graži lentelė}}
|'''2001 m.'''||'''2002 m'''.||'''2003 m.'''||'''2004 m.'''||'''2005 m.'''||'''2006 m.'''||'''2007 m.'''||'''2008 m.'''
|--
|56,0||58,4||62,7||57,6||62,4||62,4||63,4||66,8
|--
|}

=== Garbės piliečiai ===
{{main|Šiaulių garbės piliečiai}}

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė [[Gražbylė Venclauskaitė]].

=== Žymūs žmonės ===
* {{main|Sąrašas:Iš Šiaulių kilę žymūs žmonės}}
<small>
{{div col|2}}
* [[Tadas Volanskis]] (1785–1865), archeologas, kolekcionierius, filologas, rašytojas;
* [[Ivanas Luckevičius]] (1881–1919), baltarusių politikas, visuomenės veikėjas;
* [[Antonas Luckevičius]] (1884–1942), baltarusių rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas;
* [[Isakas Anolikas]] (1903–1943), dviratininkas;
* [[Jakovas Gensas]] (1903–1943), gydytojas, karininkas, mokytojas;
* [[Fritz Scherwitz]] (1903–1962), karininkas;
* [[Meyer Schapiro]] (1904–1996), istorikas;
* [[Juozas Vinča]] (1905–1990), boksininkas;
* [[Aleksander Gabszewicz]] (1911–1983), pilotas, karininkas;
* [[Genė Jasiūnaitė]]-Beržinienė (1925–2024), teatro aktorė;
* [[Alma Adamkienė]] (1927–2023), filantropė, buvusi pirmoji šalies dama;
* [[Nesse Godin]] (1928–2024), mokytoja, istorikė;
* [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]] (1928–2016), dirigentas;
* [[Vytautas Edmundas Čekanauskas]] (1930–2010), dailininkas, architektas;
* [[Vladas Astrauskas]] (1932–2011), ekonomistas;
* [[Vladas Tučkus]] (1932–1988), futbolininkas;
* [[Genovaitė Vanagaitė]] (1934–2020), kompozitorė, pedagogė;
* [[Henrikas Algirdas Juškevičius]] (g. 1935 m.), inžinierius, radijo ir televizijos darbuotojas, buvęs UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas;
* [[Virgilijus Noreika]] (1935–2018), operos solistas;
* [[Regimantas Adomaitis]] (1937–2022), aktorius;
* [[Liudvikas Abraitis]] (1938–1989), energetikas, informatikas;
* [[Šarūnas Valentinavičius]] (1939–2021), žurnalistas;
* [[Romualdas Juknys]] (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas;
* [[Rolandas Pavilionis]] (1944–2006), filosofas, politikas;
* [[Mykolas Orbakas|Mykolas Edmundas Orbakas]] (g. 1945 m.), Rusijos cirko artistas. Pirmasis Alos Pugačiovos vyras, Kristinos Orbakaitės tėvas;
* [[Kęstutis Čilinskas]] (1946–2011), advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas;
* [[Sigitas Renčys]] (1948–2021), literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas;
* [[Rolandas Rastauskas (1954)|Rolandas Rastauskas]] (1954–2024), poetas, dramaturgas, eseistas;
* [[Vitalija Katunskytė]] (1955–2023), estrados dainininkė;
* [[Irena Degutienė]] (g. 1949 m.), politikė;
* [[Kornelijus Platelis]] (g. 1951 m.), poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas;
* [[Virgis Stakėnas]] (g. 1953 m.), dainininkas, dainų autorius, prodiuseris, žurnalistas;
* [[Bronislovas Rudys]] (g. 1954 m.), meno kūrėjas, dailininkas;
* [[Vida Šulskytė-Beselienė]] (g. 1956 m.), krepšininkė, Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionė;
* [[Zigmas Vaišvila]] (g. 1956 m.), politikas, signataras;
* [[Gema Umbrasienė]] (1958–2024), Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja;
* [[Šarūnas Birutis]] (g. 1961 m.), politikas;
* [[Šarūnas Bartas]] (g. 1964 m.), filmų režisierius;
* [[Remigijus Adomaitis]] (g. 1965 m.), Lietuvos pedagogas ir chorvedys, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas;
* [[Raimondas Šukys]] (g. 1966 m.), politikas, teisininkas;
* [[Giedrius Baranauskas]] (1968–2023), fotografas, žurnalistas;
* [[Aneta Kaušaitė]] (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė;
* [[Jurgita Kaušaitė]] (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė;
* [[Povilas Vanagas]] (g. 1970 m.), šokėjas ant ledo;
* [[Artūras Žukauskas (1974)|Artūras Žukauskas]] (1974–2012), aktorius, režisierius;
* [[Mindaugas Žukauskas]] (g. 1975 m.), krepšininkas, Europos čempionas;
* [[Mindaugas Peleckis]] (1975–2023), poetas, prozininkas;
* [[Donatas Slanina]] (g. 1977 m.), krepšininkas, Europos čempionas;
* [[Lina Rastokaitė–Siaurusaitienė]] (g. 1979 m.) aktorė;
* [[Robertas Javtokas]] (g. 1980 m.), krepšininkas;
* [[Rūta Ščiogolevaitė]] (g. 1981 m.), dainininkė;
* [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] (g. 1983 m.), Seimo pirmininkė, šachmatininkė;
* [[Justina Žiogaitė]]–Butkienė (g. 1989 m.) aktorė.
{{div col end}}
</small>

== Kultūra ==
[[Vaizdas:3nykstukai.JPG|thumb|Skulptūra „Trys nykštukai“]]
[[Vaizdas:Geležinė lapė.jpg|thumb|Skulptūra „[[Geležinė lapė]]“]]
[[Vaizdas:Saulės diskai.jpg|thumb|Saulės diskai]]

[[XIX a.]] I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko [[Liudvikas Jucevičius]], [[Jonas Prekeris]], [[Aleksandras Mora]], pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius [[Mauricijus Griškevičius]]. [[XIX a.]] pabaigoje Šiaulius išgarsino [[gegužinė]]s – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai [[Povilas Višinskis]], [[Peliksas Bugailiškis]]. [[1989]] m. įkurtas [[Šiaulių kamerinis orkestras]]. [[1990]] m. Lietuvos [[pedagogas]] ir chorvedys [[Remigijus Adomaitis]] įkūrė berniukų chorą „[[Dagilėlis]]".

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] diena – [[rugsėjo 22]] d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

* [[1919]]–[[1922]] m. leistas žurnalas [[Sietynas (Šiauliai)|„Sietynas“]]
* [[1920]] m. įkurta knygų leidimo bendrovė [[Kultūra (bendrovė)|„Kultūra“]], atidaryta [[Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka]] (vėliau ir [[Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]), įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
* [[1923]]–[[1941]] m. leistas žurnalas [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūra“]].
* 1923–[[1928]] m. leistas laikraštis [[Šiaulių naujienos (savaitraštis)|„Šiaulių naujienos“]].
* [[1924]]–1941 m. veikė [[Laisvamanių etinės kultūros draugija]].
* [[1926]] m. įkurta Kultūros švietimo draugija.
* [[1927]] m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta [[Šiaulių kraštotyros draugija]].
* [[1928]] m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
* [[1930]]–[[1938]] m. leista statistikos, informacijos knyga „[[Šiaulių metraštis]]“.
* 1934–[[1943]] m. leistas kraštotyros žurnalas „[[Gimtasai kraštas]]“
* [[1951]] m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka <ref>[http://biblioteka.w3.lt/ Šiaulių rajono biblioteka] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100506075432/http://biblioteka.w3.lt/ |date=2010-05-06 }}</ref>
* [[1999]] m. įsteigta [[Dagilėlis|Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla]]

Mieste yra kultūros centras.

=== Muziejai ===
* [[1923 m.]] įkurtas [[Šiaulių Aušros muziejus]]. Jo padaliniai:
** Ch. [[Frenkelio vila]]
** [[Dviračių muziejus]]
** Fotografijos muziejus
** Radijo ir televizijos muziejus
* [[Katinų muziejus]] (įkurtas 1990 m., jis nėra ,,Aušros" muziejaus padalinys)
* Universiteto istorijos muziejus
* Vandentvarkos muziejus (įkurtas [[1974]] m.)
* Geležinkelio muziejus (įkurtas [[1971]] m.)
* Angelo muziejus (įkurtas 2014 m.)

=== Teatrai ===
[[1904]] m. [[spalio 31]] d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – [[Antanas Vilkutaitis|A. Keturakio]] komedija „[[Amerika pirtyje]]“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

[[1908]]–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai [[Jonas Misius]], [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Ona Pleirytė-Puidienė]], [[Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė]], aktoriai mėgėjai – [[Juozas Grinius]], [[Antanas Povylius]] ir kt.

* 1931 m. atidarytas [[Šiaulių dramos teatras]]
* 1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
* [[2004]]–[[2011 m.]] veikė [[lėlių teatras]] „Avilys“.

=== Paminklai ===
* 1931 m. pagal inžinieriaus [[Kārlis Reisons|K. Reisono]] projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas [[1935 m.|1935]] m. [[gegužės 30]] d.).
* [[1986]] m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius [[Stasys Kuzma]]).
* 2004 m. atidengtas paminklas [[Aušra (laikraštis)|Aušros laikraščio]] atminimui (autorė [[Dalia Matulaitė]]).
[[Vaizdas:Siauliu katedra is sono 2009.jpg|thumb|Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009 m.]]
[[Vaizdas:Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė iš kairės (2009).jpg|thumb|Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009 m.]]

=== Kulto pastatai ===
Šiauliai yra [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių vyskupijos]] centras, mieste yra šios [[katalikybė|katalikų]] bažnyčios:
* [[Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia]]
* [[Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra]]
* [[Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia]]
* [[Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]] (jėzuitų neparapijinė)
* [[Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia]]

Be to, Šiauliuose yra:
* [[stačiatikiai|Stačiatikių]] [[Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė|Šv. Petro ir Povilo cerkvė]]
* [[Sentikiai|Sentikių]] [[Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė]]
* [[Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia]]
* Šiaulių evangelikų [[reformatai|reformatų]] bažnyčia
* Šiaulių evangelikų [[baptistai|baptistų]] bažnyčia
* [[Šiaulių jungtinė metodistų bažnyčia]]
* Šiaulių [[laisvųjų krikščionių bažnyčia]]
* [[Šiaulių naujoji apaštalų bažnyčia]]
* Šiaulių pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – [[mormonai]]
* Bažnyčios „[[Tikėjimo žodis]]“ maldos namai
* Šiaulių Deimantinio Kelio [[budizmas|budizmo]] Karma Kagju tradicijos centras
* Kitų tikėjimų maldos namai

== Mokslas ir švietimas ==
[[Vaizdas:Didzdvario gimnazija.jpg|thumb|Didždvario gimnazija]]
[[Vaizdas:Siauliai.Juventos mokykla1, 2007-02-28.jpg|thumb|„Juventos“ progimnazija]]
[[Vaizdas:1986 05 09Dainųšventė08.jpg|thumb|Dainų šventė Šiauliuose 1986 m.]]
* [[1851]] m. pradėjo veikti berniukų gimnazija, dabar [[Juliaus Janonio gimnazija]]
* [[1898]] m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar [[Didždvario gimnazija]]
* [[1920]] m. įsteigta žydų gimnazija
* [[1920]] m. įkurta [[Šiaulių mokytojų seminarija]]
* [[1928]] m. įvestas privalomas pradinis mokymas
* [[1930]] m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
* [[1938]] m. pastatyta dar viena pradinė mokykla
* [[1939]] m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose
* [[1948]] m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo [[1954]] m. pedagoginis institutas, nuo [[1996]] m., prijungus [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] Šiaulių fakultetą – [[Šiaulių universitetas]]. Nuo [[2021 m.|2021]] m. Šiaulių universitetas buvo prijungtas Vilniaus universiteto, įkuriant jo padalinį Šiauliuose – [[Vilniaus universiteto Šiaulių akademija|Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją]].
* [[1999]] m. įsteigta [[Dagilėlis|Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla]]

2006 m. mieste mokėsi studentų:
* Šiaulių universitetas – 10 440
* [[Šiaulių kolegija]] – 2770
* [[Šiaurės Lietuvos kolegija]] – 350
* [[Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija]] – 517
* [[Šiaulių konservatorija]] – 149
* Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663

Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos: [[Šiaulių profesinio rengimo centras]], [[Šiaulių darbo rinkos mokymo centras]]. Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.
{{Šiaulių mokyklos‎}}

[[Vaizdas:05.09.2011 Siauliai singing school DAGILELIS.JPG|thumb|Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla]]
{|
|width=30% valign="top"|

=== Pradinės mokyklos<ref name=":1">https://www.siauliai.lt/list/view/svietimo-istaigos</ref> ===
* Centro pradinė mokykla
* „Saulės“ pradinė mokykla
* VšĮ "Smalsieji pabiručiai" pradinė mokykla
* VšĮ Šiaulių Jėzuitų mokykla
|width=30% valign="top"|

=== Neformaliojo ugdymo įstaigos ===
* [[Šiaulių muzikos mokykla|Šiaulių 1-oji muzikos mokykla]]
* [[Dagilėlis|Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla]]
* [[Šiaulių dailės mokykla]]
* [[Šiaulių 2-oji muzikos mokykla|Šiaulių „Dainų" muzikos mokykla]]
* Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
* Šiaulių jaunųjų technikų centras
* Šiaulių jaunųjų turistų centras
* Šiaulių moksleivių namai
|width=60% valign="top"|

=== Specialiosios mokyklos<ref name=":1" /> ===
* Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centras
* Šiaulių „Dermės“ mokykla
* Šiaulių „Ringuvos“  mokykla
* Šiaulių "Santakos" ugdymo centras
|}

== Sportas ==
Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas [[futbolas]], 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti [[krepšinis]], [[rankinis]], [[regbis]], [[žolės riedulys]], kultivuojama [[lengvoji atletika]], [[dviračių sportas]], [[boksas]] ir kitos sporto šakos. [[2007]] m. [[liepos 25]] d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni [[Šiaulių arena]]. Yra 4 stadionai.

=== Sporto įstaigos ===
[[Vaizdas:2010 07 30 Šiauliųsportorūmai2.JPG|thumb|[[Šiaulių sporto rūmai]]]]
[[Vaizdas:1983 05 22Dviračiųšventė09.jpg|thumb|Dviračių šventė 1983 m.]]
[[Vaizdas:SiauliuArena.jpg|thumb|[[Šiaulių arena]]]]
* Sporto centras „Dubysa“ – [[boksas]], [[dviratis|dviračiai]] (plentas), [[šaudymas]], [[BMX]] dviračiai, [[šaškės]], [[šachmatai]], [[tinklinis]], [[stalo tenisas]], [[rankinis]]
* Sporto centras „Atžalynas“ – Graikų-romėnų [[imtynės]], dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, [[irklavimas]], baidarių ir kanojų irklavimas, [[buriavimas]], [[sunkioji atletika]].
* Šiaulių teniso akademija – [[tenisas]]
* Krepšinio akademija „Saulė“ – [[krepšinis]]
* Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras
* Regbio, žolės riedulio akademija – [[regbis]], [[žolės riedulys]].
* Plaukimo centras „Delfinas“
* Futbolo akademija „Šiauliai“
* Šiaulių Sporto gimnazija

=== Sporto klubai ===
* [[:Kategorija:Šiaulių futbolas|Futbolo klubai iš Šiaulių]]
* [[Šiauliai (krepšinio klubas)]]
* [[Gintra Universitetas]] (moterų futbolo klubas)
* [[Gintra–Strektė–Universitetas]]
* Automobilių sporto klubas „Slikas“
* Orientavimosi sporto klubas „Sakas“
* Šiaulių regbio klubas „Vairas“
* Šiaulių regbio klubas „Baltrex"
* [[Šiaulių rankinio klubas „Šiauliai“]]

* Sporto klubas „Venta Life“
* Sporto klubas „Elada“
* Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“
* [[Šiaulių aeroklubas]]
* Sporto klubas-žirgynas „Miražas“
* Sporto klubas „Piramidė“

=== Žymūs sportininkai ===
* [[Mindaugas Žukauskas]], (krepšinis)
* [[Viktorija Čmilytė]], (šachmatai)
* [[Paulius Viktoravičius]], (plaukimas)
* [[Vilma Rimšaitė]] (BMX dviračių sportas)
* [[Ričardas Berankis]] (tenisas)
* [[Donatas Slanina]] (krepšinis)
* [[Antanas Sireika]] (krepšinis)
* [[Tomas Kančelskis]] (futbolas)
* [[Deivydas Lunskis]] (futbolas)
* Aurimas Lankas (baidarės)
* Edvinas Ramanauskas (baidarės)
* Santa Pakenytė (dziudo)
* Mindaugas Bilius (l.atletika)
* Eglė Balčiūnaitė (l.atletika)
* Rasa Drazdauskaitė (l.atletika)
* Remalda Kergytė (l.atletika)

== Sveikatos apsauga ==
[[Vaizdas:1977 03 07Ligoniniųmiestelis.jpg|thumb|Ligoninių miestelis Šiauliuose 1977 m.]]
Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – [[Šiaulių apskrities ligoninė]].
Pirminio lygio įstaigos:
* savivaldybės viešosios įstaigos – 8
* bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10

== Miestų partnerystė ==
Miestai, su kuriais Šiauliai yra užmezgę [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:

{|
|valign=top|
* {{flagicon|UKR}} [[Chmelnyckis]], [[Ukraina]]
* {{flagicon|POL}} [[Čenstakava]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|USA}} [[Omaha]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]
* {{flagicon|DEN}} [[Frederisija]], [[Danija]]
|valign=top|
* {{flagicon|LAT}} [[Jelgava]], [[Latvija]]
* {{flagicon|SWE}} [[Kristianstadas]], [[Švedija]]
* {{flagicon|EST}} [[Pernu]], [[Estija]]
* {{flagicon|Netherlands}} [[Etenas-Leras]], [[Nyderlandai]]
|valign=top|
* {{flagicon|GER}} [[Teterovas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|GER}} [[Plauenas]], [[Vokietija]]
|}

Šiauliai yra [[Baltijos miestų sąjungos]] narys.

== Šaltiniai ==
{{ref}}
* {{ML|3|9|Šiauliai}}

== Nuorodos ==
* [http://www.panoramas.lt/index.php?page_id=132&kat_id=23 Šiaulių miesto turistų lankomi objektai]
* [http://edem.siauliai.lt/index.php Savivaldybės tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150406072645/http://edem.siauliai.lt/index.php |date=2015-04-06 }}
* [http://tic.siauliai.lt Turizmo informacijos centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200611194918/http://tic.siauliai.lt/ |date=2020-06-11 }}
* [http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=AEFEB766C8C911D8A328746164617373&inlanguage=lt&pathId=133 Travel.lt]
* [http://www.siauliu.info Tinklalapis kiekvienam šiauliečiui]
* [http://www.wwii-photos-maps.com/aerialmemel/GX1293SD-231244/slides/GX1293SD-231244-016.html Šiauliai iš oro 1944.12.23] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140322212801/http://www.wwii-photos-maps.com/aerialmemel/GX1293SD-231244/slides/GX1293SD-231244-016.html |date=2014-03-22 }}

=== Žemėlapiai ===
* [http://geos.siauliai.lt/Zemelapis/ Šiaulių žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151230224623/http://geos.siauliai.lt/Zemelapis/ |date=2015-12-30 }}
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/siauliai.html Žemėlapiai ir vardo raida] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060629090601/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/siauliai.html |date=2006-06-29 }}
* [http://zemelapis.info/atlasas/siauliu/41 Šiaulių žemėlapis]

=== Kultūra ===
* [http://siauliai.mok.lt/ausros_muz/ Šiaulių „Aušros“ muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050503194723/http://siauliai.mok.lt/ausros_muz/ |date=2005-05-03 }}
* [http://www.siauliai.lt/tic/turizmas/muziejai.htm Šiaulių miesto muziejai ir galerijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050403162602/http://siauliai.lt/tic/turizmas/muziejai.htm |date=2005-04-03 }}
* [http://www.liuteronai.lt/parapijos/siauliai/siauliai.htm Liuteronų parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081204091837/http://www.liuteronai.lt/parapijos/siauliai/siauliai.htm |date=2008-12-04 }}
* [http://www.ref.lt/index.php/parapijos/iauliai Reformatų parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090217162746/http://ref.lt/index.php/parapijos/iauliai |date=2009-02-17 }}

{{ŠIAMgyv}}
{{ltcity}}

[[Kategorija:Šiauliai| ]]