Peržiūrėti šaltinį XII amžius

{{Šaltiniai}}

'''Dvyliktasis mūsų eros amžius''' – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs [[1101]] metų [[sausio 1]] dieną ir pasibaigęs [[1200]] metų [[gruodžio 31]] dieną.

[[Tūkstantmetis|Tūkstantmečiai]]: [[1 tūkstantmetis]] – '''[[2 tūkstantmetis]]''' – [[3 tūkstantmetis]]

[[Amžius|Amžiai]]: [[XI amžius]] – '''[[XII amžius]]''' – [[XIII amžius]]

[[Dešimtmečiai]]: [[XII amžiaus 1-as dešimtmetis|1-as]] [[XII amžiaus 2-as dešimtmetis|2-as]] [[XII amžiaus 3-as dešimtmetis|3-as]] [[XII amžiaus 4-as dešimtmetis|4-as]] [[XII amžiaus 5-as dešimtmetis|5-as]] [[XII amžiaus 6-as dešimtmetis|6-as]] [[XII amžiaus 7-as dešimtmetis|7-as]] [[XII amžiaus 8-as dešimtmetis|8-as]] [[XII amžiaus 9-as dešimtmetis|9-as]] [[XII amžiaus 10-as dešimtmetis|10-as]]
== Įvykiai ==
* [[1100]] [[rugpjūčio 5]] d. – [[Henrikas I]] karūnuotas Anglijos karaliumi.
* [[1122]] – [[Vormso konkordatas]].
* '''[[1125 m.]]''' – badas sumažino gyventojus Vokietijoje per puse. Bado bendrakeleiviai buvo ligos, mirtis, plėšymai, žudinės ir savižudybės.
* '''[[1128 m.]]''' – badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
* '''[[1147 m.]]''' – pirmasis kryžiaus žygis užpuolant Vendus/[[Venedai|Venedus]] (Pamarius), gyvenusius nuo Rugijos salų iki Vyslos, buvo paskelbtas '''[[balandžio 13]]''' d. popiežiaus [[Eugenijus III|Eugenijaus III]] bulėje „Divina dispensatione“.
* '''[[1152 m.]]''' – [[Kumanai|polovcai]] Kijevo žemėje „apiplėšė vienuolynus ir sudegino kaimus, ir nuniokojo daržus“. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1154 m.]]''' – [[Kumanai|polovcai]] „padarė daug pikto, sudegino visus kaimus“. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1168 m.]]''' – Danijos karaliaus [[Valdemaras I Didysis|Valdemaro]] kariuomene užpuolė Arkonos pagoniška šventvietę [[Riugenas|Riūgeno]] saloje ir po metų apgulos ją sudegino.
* '''[[1169 m.]]''' – [[Kumanai|polovcai]], užpuolę Kijevo žemę, “paėmė kaimus su visais žmonėmis, su vyrais ir su moterimis, arklius ir galvijus, ir avis (kartu su žmonėmis) išsivarė į Poloviją”. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1171 m.]]''' – “… žiemą į Kijevo kraštą atėjo [[Kumanai|polovcai]] ir paėmė daugybę kaimų už Kijevo su žmonėmis ir su gyvuliais, ir su arkliais”. ([[Volynės metraštis]]).

* [[1198]]–[[1216]] [[popiežius]] [[Inocentas III]].

=== Baltai ===
* Susidarė [[Lietuvių žemių konfederacija]].
* '''[[XII a.]]''' – '''[[XIII a.]]''' visoje Lietuvoje kūnų deginimas pasidaro vienintele laidojimo forma.
* '''[[XII a.]]''' pirmoje pusėje buvo [[Danijos karalius|Danijos]] užimtos Baltijos jūros pietų pakrantės: Riūgeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema.
* Karaimų dokumentuose minima, kad Trakų miestas pastatytas '''[[XII a.]]'''
* Kryžiaus karai vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų Europą. Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno '''[[XII a.]]
* '''[[1101 m.]]''' mirus Vseslavui, [[Polocko kunigaikštystė|Polocko žemė]] padalinta į penkias (ar šešias) dalines kunigaikštystes, kurias užvaldė jo sūnūs. Taip atskilo Minsko, Drucko, Iziaslavo, Vitebsko kunigaikštystės. Vyriausias sūnus Dovydas Vseslavičius liko valdyti Polocke.
* '''[[1102 m.]]''' – [[jotvingiai|jotvingių]] kova su [[Polocko kunigaikštystė]]s kariauna.
* '''[[1106 m.]]''' – [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikščiai]] užpuola Žemgalę. Prie Braslavo įvyksta mūšis, kuriame [[žemgaliai]] laimi kovą.
* '''[[1108 m.]]''' Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] žygiuoja į Prūsų žemes ir laimi.
* '''[[1110]]''' – '''[[1111 m.]]''' – žiemą Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] žygiuoja į prūsų žemes Notangą ir Sembą, ir be mūšio su grobių ir vergais grįžo. ([[Galas Anonimas]])
* '''[[1111 m.]]''' – prekybos su [[Latvija]] Dauguvos upe kelius atveria liubekiečiai.
* '''[[1111]]''' – '''[[1112 m.]]''' – Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] sėkmingo žygio metu išplėšė prūsų vidurio žemes.
* '''[[1112 m.]] ''' – [[Jotvingiai|jotvingius]] puolė ir nugalėjo Volynės kunigaikščio Jaroslavo vedami pulkai. (Ipatjevo metraštis)
* '''[[1113 m.]]''' – Rusų kunigaikščiai suruošė žygį į Jotvingija.
* Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „[[Būtųjų laikų pasakojimas|Senųjų laikų pasakojimas]]“, kur atpasakojamas kunig. Jaroslavo žygis į Lietuvą.
* '''[[1114 m.]]''' – Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas apsiginė nuo Minsko kunig. Glebo Vseslavičiaus karinių užpuolimu, puolė Minsko kunigaikštystė, apiplėšė ją ir sudegino Minską.
* Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai. Pasakojama apie didinga ir turtinga pirklį iš Sembos pagonį Vydgautą, kad jis nuolat plaukiojo į prekybos keliones po rytų kraštus.
* '''[[1116 m.]] ''' – Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] po 17 metų trukusių kovų įveikė Pamarius ir privertė prūsus jam mokėti duoklę.
* Perejaslavlio kunig. Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
* '''[[1120 m.]]''' – apie Kijevo dk [[Vladimiras Monomachas|Vladimiro Monomacho]] žygį į Lenkiją, kuriame jį lydėjo lietuviai. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1127 m.]]''' – Kijevo kunig. Mstislavas Vladimirovičius nusiaubė [[Polocko kunigaikštystė|Polocką]], ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus Borisovičius ištrėmė į Bizantiją.
* '''[[1129 m.]]''' – apie Vilnių rašoma rusų Voskresensko metraštyje.
* '''[[1131 m.]]''' – Kijevo dk Mstislavas puolė Polocko kunigaikščių sąjungininką Lietuvą, ją nusiaubė ir paėmė daug belaisvių. Jo kariuomenei traukiantis, [[lietuviai]] sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį.
* '''[[1132 m.]]''' Kijevo dk Mstislavas vėl ėmė pulti Lietuvą, tik iš kitos pusės – per Gardiną.
* '''[[1137 m.]]''' Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties prūsų [[Kulmo žemė]] tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo.
* '''[[1138 m.]]''' – benediktinų iš Plocko krikščioniška misija Prūsijoje.
* '''[[1140 m.]]''' – arabų kartografas [[Idrisijus|Al Įdrįsi]] tariamai [[Kauno istorija|Kauno vietoje]] pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
* Ištremtieji Polocko kunigaikščiai Borisovičiai grįžo iš tremties Bizantijoje.
* Lietuvos ir Žemaitijos žygis į Rusiją patyrė nesėkme. Šio žygio vadais buvo Užnerio kunig. Kukovaitis ir narsusis kunig. Mantvila. ([[Teodoras Narbutas]])
* '''[[1141 m.]]''' – vyskupo Henryko Zdzika iš Ołomuńco krikščiuoniška misija Prūsijoje.
* Popiežius [[Inocentas II]] leido Moravijos vyskupui Henrikui skelbti krikščionybę Prūsijoje.
* Apie '''[[1146 m.]]''' vienas iš ištremtuju Polocko kunig. Rogvolodas Vasilijus tapo Polocko kunigaikščiu.
* Apie '''[[1147 m.]]''' – sutinkant metraščiams, Černigovo kunig. Svetaslavas Olgovičius ėjo ant rytų galindų.
* Lenkijos dk [[Boleslovas IV Garbanius]] su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją), bet nesėkmingai.
* '''[[1149 m.]]''' – keršidami, prūsai užpuola Lenkiją.
* '''[[1150 m.]]''' – kunigas Meinardas fon Zegebergas atvyko į [[Livonija]] kartu su pirkliais, prekiaujančiais su lyviais, pradėjo krikščioniška misiją tarp vietinių pagonių.
* Pasikvietę pas save Minsko kunig. Volodarį Glebovičių, lietuviai užpuldinėdavo lenkų kraštą. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1151]]''' – '''[[1167 m.]]''' – [[lietuviai]] buvo įtraukti į kovas tarp [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikščių]] dėl valdžios.
* '''[[1157 m.]]''' į [[Livonija]] atvyko Bremeno pirkliai, kurie [[Ikškilė]] (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
* '''[[1158 m.]]''' Minsko kunig. Volodario Glebovičiaus kare su Lietuvos kunigaikščių, lietuviai pasiekė visišką pergalę. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1159 m.]]''' [[Volynės metraštis]] rašo, kad Minsko kunig. Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašyme tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
* '''[[1161 m.]]''' – '''[[birželio 15]]''' d. danai su dideliu pulku ginkluotų vyru ir daugeliu karo laivų paėmė [[Palanga|Palangos pilį]] Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų karinės misijas [[Kuršas|Kurše]], kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
* '''[[1162 m.]]''' – mirė Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas. Jo sutuoktinė buvo kunigaikštienė Pajauta (Pajata).
* Polocko kunig. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kunig. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su [[lietuviai]]s ir visiškai jį sumušė.
* '''[[1164 m.]]''' – Lenkų karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] sudaro sąjunga su Vokiečių imperatoriumi [[Frydrichas I Barbarosa|Fridrichu I Barbarosa]] ir kartų puola Prūsiją. [[Prūsai]] laimi mūšį.
* Gorodcovo kunig. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumušė Polocko kunig. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kunig. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
* Apie '''[[1165 m.]]''' – [[Naugardas|Didžiajame Novgorode]] atsirado „Prūsų gatvė“.
* Danų karinė misija [[Kuršas|Kurše]], buvo paskirtas vyskupas.
* '''[[1166 m.]]''' Lenkijos karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. '''[[Spalio 18]]''' d. [[prūsai]] mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo karaliaus brolis Sandomiro kunig. Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
* Minsko kunig. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kunig. Vseslavas Vasilkovičius su [[lietuviai]]s.
* '''[[1169 m.]]''' Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
* '''[[1170 m.]]''' – Danų istoriko Sakso Gramatiko veikale „Danijos istorija“ pirataujantys [[kuršiai]] ir [[estai]] buvo aptikti prie Švedijos krantų [[Elandas|Elando salos]] Jarnlokos uosto ir po ilgų bei permainingų kautynių sumušti danais.
* '''[[1171 m.]]''' Visose Skandinavijos valstybėse skelbtas kryžiaus žygis į Aistija.
* '''[[1174 m.]]''' – [[Mozyrius|Mozyrių]] užpuolė lietuviai.
* '''[[1180 m.]]''' – [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kariuomenė]], kurios sudėtyje buvo ,,lyviai, ir lietuviai”, dalyvavo konflikte tarp dviejų Kijevo kunigaikščių.
* Švedijos karalius Knutas I (Knut Eriksson) apsisaugojimui nuo Aestijos ir kuršių piratu pastatė [[Kalmaras (Švedija)|Kalmaro]] tvirtovę.
* '''[[1181 m.]]''' Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.
* '''[[1183]]''' – '''[[1184 m.]]''' žiemą [[Lietuva]] staiga surengė pirmą didelį antpuolį į Rusios žemes. [[Lietuviai]] nusiaubė ne tik [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystę]], bet pasiekė net ir Naugardo žemei priklausantį [[Pskovas|Pskovą]], kuriam padarė daug žalos. (Novgorodo pirmasis metraštis)
* '''[[1184 m.]]''' – Krikščioniškai misijai prie Dauguvos krantų kartu su pirkliais atvyko augustinietis vienuolis Meinhardas fon Zegebergas.
* '''[[1185 m.]]''' – '''[[vasario]]''' mėn. lietuviai nusiaubė [[Livonija|Livoniją]] ir daugeli išvedė į vergovė. [[Lyviai]] buvo priversti pasiduoti vyskupo Meinhardo fon Zegebergo globon. Tai buvo Vokiečių įsiviešpatavimo Livonijoje pradžia. ([[Henriko Latvio kronika]])
* Dauguvos krante pradėti statyti pirmieji mūriniai pastatai Baltijoje – Livonijos vyskupo bažnyčia ir pilis [[Ikškilė]]je. Mūrininkai buvo atvykė iš Gotlando.
* Gaisras sunaikino Gardino miestą. Miestas tuo metu buvo beveik ištisai medinis. Mūrinės buvo tik kai kurios cerkvės ir dalis įtvirtinimų.
* '''[[1186 m.]]''' Bremeno archivyskupas Albertas už nuopelnus suteikė vyskupo saną Meinhardui fon Zegebergui ir įkuria pirmą Livonijoje vyskupystė [[Ikškilė]]je.
* '''[[1188 m.]]''' Konflikte tarp Švedijos ir Naugardo karelai buvo Naugardo sąjungininkai. Kovodami prieš juos, lietuviai rėmė švedus.
* '''[[1189]]''' – '''[[1190 m.]]''' – [[Vilnius|Vilniaus]] pastatymo metai, nurodyti XVII a. karaimų metraštyje.
* '''[[1190 m.]]''' žiemą Kijevo kunig. Riurikas rengėsi pulti Lietuvą, bet atvykęs į Pinską ėmė atidėlioti žygį. (Kijevo metraštis)
* '''[[1191 m.]]''' – iš [[Naugardas|Naugarde]] rasto laiško ant beržo tošies sužinome, kad ,,Lietuva išžygiavo prieš Kareliją”.
* '''[[1192 m.]]''' – Lenkijos valdovas [[Kazimieras II Teisingasis]] prieš [[Jotvingiai|jotvingius]] ir prūsus surengė keršto žygį.
* '''[[1193 m.]]''' – Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš [[Jotvingiai|jotvingius]] ir prūsus, nes jie niokojo jo žemė.
* Popiežius [[Celestinas III]] skelbia Kryžiaus žygį prieš baltų pagonius.
* Riurikas antrą kartą rengėsi pulti Lietuvą, bet Kijevo kunigaikščiui Sviatoslavui reikalaujant grįžo.
* '''[[1194 m.]]''' – Lenkijos valdovas [[Kazimieras II Teisingasis]] surengė keršto žygį prieš [[Jotvingiai|jotvingius]], nes jie niokojo jo žemė. Įvyko [[Drohičino mūšis]], kurį laimėjo Lenkijos kariuomenė. Bet [[Palenkė (regionas)|Poleksija]] buvo sugriauta.
* '''[[1195 m.]]''' – jotvingiai su lietuviais puolė Volynes kunigaikštystė. Romano Mstislavovičiaus kariuomenė laimėjo mūšį ir suėmė daug belaisvių.
* '''[[1196 m.]]''' – jotvingių puolimai į Volynės kunigaikštystę. [[Jotvingiai|Jotvingius]] puolė ir nugalėjo Haličo-Volynės dk Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
* '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. Livonijos vyskupas Meinhardas fon Zegebergas miršta. Atvyksta naujasis vyskupas, cistersų vienuolis – Berthold Schulte. Daugybė vokiečių tinginių ir slunkių atvyksta su Bertoldu. Vokiečiai prievarta pradeda krikštyti lečius. ([[Henriko Latvio kronika]])
* '''[[1198 m.]]''' – '''[[Sausio]]''' pr. popiežius [[Celestinas III]] pakartotinai skelbia Kryžiaus žygį prieš latvius, lyvius ir įsipareigojimą einantiems šventų žemių užkariauti atleisti visas nuodėmes. Brėmeno arkivyskupas Hartvigas II pradėjo antrąjį „nuolatinį Kryžiaus žygį“ Livonijoje.
* '''[[Liepos 24]]''' d. prie Rygos Senojo kalno įvyko mūšis, kuriame lečiai vedami Imanto nukovė vyskupo Bertoldo armiją. Mūšyje žūva pats Bertoldas (Berthold Schulte). [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikoje tais metais paminėtas Rygos kaimas.
* [[Lietuva]] pradėjo kontroliuoti Polocką ir iš ten ruošti ekspansijos į šiaurė ir šiaurės rytus.
* Lietuvių antpuoliai į Naugardą jau buvo įprastas dalykas. Rudenį polockiečiai ir lietuviai jau kartu puolė [[Didieji Lukai|Velikije Lukus]]. (Novgorodo pirmasis metraštis)
* Į amž. pab. [[galindai]] buvo asimiliuoti slavų gentimis. (Annales Magdeburgenses)
* '''[[1199 m.]]''' Brėmeno kanauninkas Albertas fon Bukshevdenas '''[[kovo 29]]''' d. paskirtas Livonijos vyskupu ir vasara Gotlando saloje surinko iki 500 karių kovai su Livonijos pagoniais. ([[Henriko Latvio kronika]])
* '''[[Spalio 5]]''' d. popiežius [[Inocentas III]] bulė paskelbė visų nuodėmių atleidimą einantiems šventų žemių užkariauti ir į žygį prieš latvius ir lyvius.
* '''[[1200 m.]]''' – Gavės popiežiaus palaiminimą, vyskupas Alberts fon Bukshēvdens '''[[balandžio]]''' mėn. su 23 laivais vokiečių karių atvyksta prie Dauguvos žiočių, kur dar rado išsigandusius vienuolius.
* Vyskupas Alberts fon Bukshēvdens pirmiausia sudarė sutartis su lyviais, kurie įsipareigojo netrukdyti jo veikloje.
* Padedami [[Ryga|Rygos]] miesto pamatai bei pastatoma Šv. Jokūbo bažnyčia.
* [[Lietuviai]] surengė didelius antpuolius į Novgorodo ir Pskovo žemes. (Novgorodo pirmasis metraštis)
<!--

=== Mokslas, technologijos ===

=== Karas, taika ir politika ===

== Šimtmečio žmonės ==
-->

== Dešimtmečiai ir Metai ==
{{DešimtmečiųMetai|XI|10|XII|11|XIII|12}}

{{amžius-stub}}

[[Kategorija:XII amžius| ]]