Peržiūrėti šaltinį Vytis

{{reikšmės}}
'''Vytis''' ({{pl|Pogoń}}, {{be|Пагоня}}, {{uk|Погоня}}) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (1336–1795 m.), Lietuvos Respublikos (1918–1940 m. ir nuo 1990 m.) [[herbas]],<ref>{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/vytis/ Vytis (1)]}}</ref> taip pat [[Baltarusijos herbas]] (1918–1919, 1991–1995 m.), dabartinės Baltarusijos opozicijos simbolis.<ref>{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/vytis-1/ Vytis (2)]}}</ref> Tai simbolis, kuriame pavaizduotas [[Argent|baltas]] raitelis [[Gules|raudoname]] fone.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Lithuanian coat of arms Vytis. 16th century.jpg|thumb|200px|[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] naudotas Vytis su XV a. nusistovėjusiomis herbinėmis spalvomis ([[raudona]], [[mėlyna]], [[auksinė]], [[sidabrinė]]).<ref>[[Edmundas Rimša]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-valstybes-herbas/ Lietuvos valstybės herbas]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]</ref><ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38110&p_k=1&p_kade_id=9 „Lietuvos valstybės herbas“]. LRS. Nuoroda tikrinta 2021-06-03.</ref>]]
Antspaudai su raito [[riteris|riterio]], rankoje iškėlusio [[kalavijas|kalaviją]] ar [[ietis|ietį]], atvaizdu tarp Vakarų Europos valdovų, pradedant XII a., tapo labai populiarūs. Nuo XIII a. tokie antspaudai naudoti ir [[Rusia|Rusios]] kunigaikščių, pavyzdžiui, [[Aleksandras Neviškis|Aleksandro Neviškio]]. Pirmasis Lietuvos kunigaikštis, savo antspaude naudojęs Vytį buvo Polocko valdovas [[Narimantas|Narimantas Gediminaitis-Glebas]] (1338–1341 m.). Pirmoje išsamioje Lietuvos istorijoje – plačiojoje Lietuvos metraščių redakcijoje (vad. [[Bychovco kronika|Bychovco kronikoje]], XVI a. 3 dešimtmetis) Vyčio herbo atsiradimas aiškinamas tokia legenda: „Narimantas, sėsdamas į [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] sostą, savo [[Kentaurai|Kentauro]] herbą perleido savo broliams, o sau pasidarė herbą – raitelį su kalaviju. Tas herbas reiškia subrendusį valdovą, kuris gebės kalaviju apginti savo tėvynę.“ Tačiau veikiausiai tai buvo atskiras atvejis, susijęs su [[Šventasis Glebas|šv. Glebo]] vaizdavimo tradicija.<ref name="petr">[[Rimvydas Petrauskas]]. ''[https://ldkistorija.lt/pasakojimai/dinastijos-zenklas-vytis/ Dinastijos ženklas – Vytis]'': pagal [[Edmundas Rimša]], ''Heraldika: Iš praeities į dabartį'', Vilnius, 2004.</ref> Vėliau raitelis su iškeltu kalaviju atsiranda Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] bei jo sūnų antspauduose. [[Kaributas]], [[Lengvenis]], [[Skirgaila]] ir kiti Algirdo broliai turėjo po kelis [[Portretas|portretinius]] antspaudus, kuriuose jie pavaizduoti raiti.<ref name="vle">{{VLE|12||[[Edmundas Rimša]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-valstybes-herbas/ Lietuvos valstybės herbas]}}</ref> [[Jogaila]] pradžioje vaizduotas su ietimi vietoje kalavijo, o kartais ir su [[slibinas|slibinu]] po žirgo kanopomis, o po [[Kęstutis|Kęstučio]], nuo 1381 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio, nužudymo Vytis buvo ir jo sūnaus [[Vytautas Didysis|Vytauto]] antspaude (prieš Kęstučiui tampant didžiuoju kunigaikščiu, ant jo antspaudo vaizduotas pėsčias karys). Būtent Vytautui esant didžiuoju kunigaikščiu, raitelis su iškeltu kalaviju įgavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo prasmę.<ref name="raz">[[Dainius Razauskas]]. ''Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname lauke''. Vilnius: Aidai, 2008.</ref> Vytauto antspaude (XV a. pr.) valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laiko didžiojo kunigaikščio valdžią reiškiantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą (jame pavaizduotas raitelis), kuris lyg karalių valdžios obuolys simbolizuoja jo valdomą Lietuvos valstybę.<ref name="vle" />

XV a. pradžioje arba kiek anksčiau, nusistovėjo ir herbo spalvos bei kompozicija: sidabriškai baltas šarvuotas raitelis su iškeltu virš galvos kalaviju raudoname skydo pavidalo lauke (žirgo kamanų spalva paskui kaitaliojosi tarp [[Azure|mėlynos]] ir [[Or|auksinės]]).<ref name="rimš">[[Edmundas Rimša]], ''Heraldika: Iš praeities į dabartį'', Vilnius, 2004.</ref> Karinė simbolika susijusi su to meto istorine padėtimi – nuolatiniais lietuvių karais. Raito kario atvaizdą priimant kaip valstybės herbą, matyt, prisidėjo ir tai, kad Lietuva tuo metu jau daugiau nei ištisą šimtmetį gyveno nepaliaujamo [[karas|karo]] sąlygomis.<ref name="raz" /><ref name="vle" />

Po 1569 m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] senosios herbo spalvos, tikriausiai veikiamos [[Lenkijos herbas|Lenkijos herbo]] spalvų (raudona, balta ir geltona), ėmė kisti: kartais žirgo [[gūnia]] vaizduota raudona arba purpurinė, odiniai diržai – geltoni; mažiau keitėsi mėlynas raitelio skydas su auksiniu kryžiumi.<ref name=vle />

Po 1795 m. [[ATR padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalinimų]] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė paliovė egzistuoti, drauge su ja Vytis nustojo oficialaus statuso. Tiesa, Rusijos imperijoje jis tapo [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] herbu, bet jo sidabriniame skyde buvo pavaizduotas naujas ideologinis simbolis – auksinis [[Stačiatikiai|stačiatikių]] (8 galų) kryžius.<ref name=vle />

1918 m. atkurtas atskirai kaip [[Lietuvos herbas|Lietuvos]] bei [[Baltarusijos herbas]], taip pat naudotas įvairių Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos gyvenviečių heraldikoje.

== Pavadinimas ==
[[Vaizdas:Pogonia-waikymas.png|thumb|Vyčio vardo versija ''Waykimas'' Konstantino Sirvydo 1677 m. žodyne|220x220px|kairėje]]1551 m. lenkų istorikas [[Marcinas Bielskis]] pirmasis pavartojo herbo pavadinimą ''Pogonia, Pogoń''.<ref name="vle" /> Jis kildinamas iš {{pl|pogoń, ~oni; ~onie, ~oni}} ('vyti, gaudyti, varyti'). Iki to laiko herbas greičiausiai pavadinimo dar neturėjo – [[Janas Dlugošas]] jį nusako tik aprašomuoju būdu.<ref name="rimš" /> „Pogonios“ vardu herbas minimas ir 1566 m. LDK statute: ''Тежъ мы Господаръ даемъ подъ гербомъ того панства нашего Великого Князства Литовского, <u>Погонею</u>, печать до кождого повету''.<ref>СТАТУТЪ ВЕЛИКОГО КНЯЗСТВА ЛИТОВСКОГО. [https://ru.wikisource.org/wiki/Статут_Великого_княжества_Литовского_1566_года/Раздел_4 РОЗДѢЛЪ 4-Й О СУДЬЯХЪ И О СУДѢХЪ. АРТЫКУЛЪ 10.]. 1566.</ref> Vėliau buvo ieškoma lietuviško atitikmens. XVII a. [[Konstantinas Sirvydas]] nurodė du atitikmenis: ''waykitoias'' (t. y. vaikytojas, jeigu kalbama apie raitelį) ir ''waykimas'' (t. y. vaikymas, jeigu kalbama apie veiksmą). Šis pavadinimas buvo vartojamas iki XIX a. vidurio, kai raiteliui (ne herbui) apibūdinti [[Simonas Daukantas]] pavartojo ''vyčio'' terminą. [[Jonas Basanavičius]] siūlė ''Vaiko'' (nuo žodžio „vaikyti“) vardą. 1884 m. „[[Aušra (laikraštis)|Aušroje]]“ sąvoką ''Vytis'' nuosekliai pradėjo vartoti [[Mikalojus Akelaitis]].<ref name="vle" /> Vyčio vardo vartoseną kalbininkai suvienodino tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.<ref>Arūnas Puškorius, Gintautas Striška. [https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/renesansinis-koklis-su-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-herbu Renesansinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu], ''valdovurumai.lt''</ref>{{Double image|right|Lietuvos herbas Vytis.Lithuanian CoA Vytis of 15th c.jpg|140|Vytis (Pogonia) from the Bavarian State Library (1475).jpg|155|[[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] naudotas Vytis ([[Riksarkivet (Švedija)|Švedijos nacionalinis archyvas]])|Vytis XV a. vokiškame herbyne ([[Bavarijos valstybinė biblioteka]])}}Dėl žodžio ''vytis'' kilmės iškeltos trys pagrindinės versijos:<ref>Виргиниюс Мисюнас. [https://geraldika.ru/article/32700 ВИТИС: ВОЗНИКНОВЕНИЕ ЛИТОВСКОГО НАЗВАНИЯ ПОГОНИ]. ''Геральдика.ру''.</ref>
* Šį žodį iš veiksmažodžio ''výti(s)'' ('gaudyti, vaikytis') sukūrė Daukantas;
* Žodis ''vỹtis'' ('karžygys, riteris')<ref>{{LKŽ|[http://lkz.lt/?zodis=vytis&id=30130050000 vỹtis]}}</ref> iš tiesų yra senas lietuviškas žodis, kurį [[Žemaitija|Žemaitijoje]] dar užfiksavo Daukantas, o kitur Lietuvoje jis jau buvo išstumtas [[Slavizmas|slavybių]] („bajoras“, „šlėkta“ ir kt.);
* Žodis yra [[Skandinavų kalbos|skandinaviškos]] kilmės (iš germ. *''víking-'')<ref>''[https://starling.rinet.ru/cgi-bin/response.cgi?root=%2Fusr%2Flocal%2Fshare%2Fstarling%2Fmorpho&morpho=1&basename=morpho%5Cvasmer%5Cvasmer&first=1&off=&text_word=%D0%B2%D0%B8%D1%82%D1%8F%D0%B7&method_word=substring&ic_word=on&text_general=&method_general=substring&ic_general=on&text_origin=&method_origin=substring&ic_origin=on&text_trubachev=&method_trubachev=substring&ic_trubachev=on&text_editorial=&method_editorial=substring&ic_editorial=on&text_pages=&method_pages=substring&ic_pages=on&text_any=&method_any=substring&sort=word&ic_any=on ви́тязь]'', [[Max Vasmer|Фасмер Макс]]. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.</ref> ir giminiškas {{prg|wittingas}}, {{ru|витязь}} ('karžygys'), paveiktas lt. žodžio ''výti(s)''. Tokiu atveju Daukantas irgi būtų užrašęs jau beišnykstantį jo vartojimą.

Kalbininkas [[Leszek Bednarczuk|Lešekas Bednarčiukas]] palaikė versiją, kad žodis ''vỹtis'' ('karžygys, riteris') yra autentiškas (pasak jo, senovės lietuvių kalboje egzistavo išvestinis žodis ''vỹtis, -čio'' ‘persekiojimas, vijimasis, liaudies pašauktiniai’), sietinas su {{pl|witiaź}}, {{ru|ви́тязь}}, o toliau su [[baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] *''vīt-(i)i̯o-'' ‘persekiojimas, vytynės, liaudies pašauktiniai’. Toliau šis žodis būtų susijęs su {{Lt|výti}}, slavų ''vojь, vojьna'' ('karas'), ''vъz-vitь(je)'' (‘pelnas, nauda’ < ‘*pareiga persekioti žudiką’), galiausiai, iš {{ide|*u̯ei̯-/u̯oi̯-}} ‘eiti paskui, persekioti’.<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/?w=vytis vỹtis]: Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Cit. Bednarczuk L., „Pogoń i wici“, ''JP'' 1986, LXVI (1–5), 165–170.</ref>

[[Česlovas Gedgaudas]] teigė, esą žodis ''pogoń'' iš tiesų yra lietuviškas ''pagaunia'' (<''pa-gauti'').<ref>Česlovas Gedgaudas. ''Mūsų praeities beieškant''. Aušra, 1994.</ref>

== Simbolika ==
Heraldikos požiūriu raudona reiškia materialiąsias, arba žemiškąsias ([[gyvybė]], [[drąsa]], [[kraujas]]), mėlyna – dvasines, arba dangiškąsias ([[dangus]], dieviška [[išmintis]], [[protas]]), vertybes. Raitas valdovas, vienoje rankoje laikantis ietį arba kalaviją, kitoje – skydą, reiškė ir krašto suvereną, ir jo gynėją.<ref name="vle" />[[Vaizdas:Coat of arms of Lithuania.svg|thumb|205x205px|Vytis [[Lietuvos Respublikos herbas|Lietuvos Respublikos herbe]] (dail. [[Arvydas Každailis]])|kairėje]]Bendresne simbolikos prasme raitelis reiškia galią, valdžią įgijusį asmenį, kuris pažabojęs savo gyvuliškąjį pradą, atstovaujamą žirgo. Baltų tradicijoje į mirusiųjų šalį keliaujantysis dažnai įsivaizduojamas esąs raitas (pavyzdžiui, 1249 m. vasario 7 d. „[[Vokiečių ordino valstybė|Vokiečių ordino]] taikos sutarties su atkritusiais [[Pamedė|Pamedės]], [[Varmė|Varmės]] ir [[Notanga|Notangos]] prūsais“ sakoma, jog prūsų žyniai per laidotuves „tvirtina matą čia pat esantį velionį, skriejantį ant žirgo per vidurį dangaus, pasipuošusį žvilgančiais ginklais, nešantį rankoje vanagą ir su dideliu būriu palydos vykstantį į kitą pasaulį“), o [[mįslė]]se su raiteliu lyginamas [[Perkūnas]]. Tuo Vyčio įvaizdis simboliškai artimas [[Šventas Jurgis|Šv. Jurgio]] (užėmusio Griausmavaldžio dievo vietą), dobiančio [[slibinas|slibiną]] vaizdinys, randamas [[Maskvos herbas|Maskvos herbe]].<ref name="raz" />

Baltas žirgas rodo jo kilnumą, šventumą – tokiais joja didvyriai, dievai. Lietuvių, slavų tautosakoje baltas žirgas siejamas su Perkūnu (arba slavų atveju, su dievu [[Jarilo|Jarila]]).<ref name=raz />

Raitelis, iškėlęs kalaviją simbolizuoja galią, šviesos kovą prieš tamsą. XVI a. aprašytas [[jotvingiai|sūduvių]] paprotys, lydint mirusįjį joti ant žirgų ir kalavijais vaikyti piktąsias dvasias (pikuolius). Pasaulio mitinėse tradicijose kalavijas labai dažnai lyginamas su [[žaibas|žaibu]] – Griausmavaldžio dievo ginklu.<ref name=raz />

Šitokiu simboliniu aspektu Vyčio įvaizdis artimas tiek Apokalipsės Kristaus, tiek Višnaus [[Kalkis|Kalkio]] vaizdiniams, taip pat mitiniams regėjimams apie LDK kariauną gelbėjantį [[Šventas Kazimieras|Šv. Kazimierą]].<ref name=raz /> Anot [[Oskaras Milašius|Oskaro Milašiaus]], „[herbo] riteris sidabro šarvais ir baltasis žirgas“ esąs „pagimdytas tos pat neatmenamos tradicijos kaip ir Apokalipsės riteris bei baltasis žirgas“.<ref>O. V. Milašius, „Paskaita Geografijos draugijos salėje, Paryžiuje, 1919-03-29“, ''ETHOS: Baltų kultūra ir lietuviška savimonė'', [savilaida], 1984, p. 10.</ref>

== Galerija ==

<gallery>
Vaizdas:Flag of Vytautas the Great with a standing knight of Kęstutaičiai and Lithuanian Vytis (Waikymas), used during the Council of Constance in 1416.jpg|[[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] vėliava, naudota [[Konstanco susirinkimas|Konstanco susirinkime]], 1416 m.
Vaizdas:Flag of Jogaila with the Polish Eagle and Lithuanian Vytis (Waikymas), used during the Council of Constance from 1414 to 1418.jpg|[[Jogaila|Jogailos]] vėliava, naudota Konstanco susirinkime, 1416 m.
Vaizdas:Lithuanian coat of arms Vytis. 16th century.jpg|[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] herbas, XVI a.
Vaizdas:Universitas lingvarum magno Palaemonii orbis et urbis hospiti (...) Christophoro Joanni comiti in Slupow Szembek (...), p8, Litvanice, 1729, Vilnius, Lithuania.jpg|thumb|Universitas lingvarum magno Palaemonii orbis et urbis hospiti (...) Christophoro Joanni comiti in Slupow Szembek (...), p8, Litvanice, 1729, Vilnius, Lithuania| Vyčio žirgas panegirikoje vadinamas „[[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] Žirgu“: „Žirge Palemono, tu pareini jau Pegasą šlove“.
Vaizdas:Old Lithuanian Literature. Panegyric to Sigismund III Vasa, visiting Vilnius, allegory of the Lithuanian Coat of Arms - Vytis, 1589.png|thumb|Panegirikoje Vytis vadinamas „Didžiosios kunigaikštystės raiteliu“ ir lyginamas su Romos Decijumi.
Vaizdas:Coats of arms of the Grand Duchy of Lithuania from the Statute 1588.png|Iliustracija 1588 m. Lietuvos Statute
Vaizdas:Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg|[[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] herbas
Vaizdas:Grand COA of Sapiega family (Lithuania).png|Vytis Sapiegų giminės herbe
Vaizdas:Pahonia - Пагоня, Grand Duchy of Lithuania COA (1575) cut.png|Vytis iš 1575 m. Erazmo Komino rankraščio
Vaizdas:Coat of arms of Vilna Governorate 1878.svg|1878 m. Vilniaus gubernijos herbas
Vaizdas:Coat of arms of Lithuania.svg|Vytis Lietuvos herbe
Vaizdas:Coat of arms of Belarus (1991–1995).svg|Vytis 1991–1995 m. Gudijos herbe
Vaizdas:POL województwo podlaskie COA.svg|Vytis [[Palenkės vaivadijos herbas|Palenkės vaivadijos herbe]]
Vaizdas:POL powiat siemiatycki COA.svg|Vytis [[Lenkija|Lenkijos]] [[Semiatičės apskrities herbas|Semiatičės apskrities herbe]]
Vaizdas:POL Białystok formal COA.svg|Vytis [[Balstogės miesto herbas|Balstogės herbe]]
Vaizdas:POL Brańsk COA.svg|Vytis [[Bransko miesto herbas|Bransko herbe]]
Vaizdas:POL Drohiczyn COA.svg|Vytis [[Drohičino miesto herbas|Drohičino herbe]]
Vaizdas:POL powiat łosicki COA.svg|Vyčio motyvas [[Losicės apskrities herbas|Losicės apskrities herbe]]
Vaizdas:KP gubernia lubelska (1845-1866) COA.svg|Vytis [[Liublino gubernija|Liublino gubernijos]] herbe 1845-1866 m.
Vaizdas:POL województwo bialskopodlaskie COA.svg|Vytis [[Palenkės Bialos vaivadija|Palenkės Bialos vaivadijos]] herbe
Vaizdas:POL powiat puławski COA 1.svg|Vytis [[Pulavų apskritis|Pulavų apskrities]] herbe
File:POL Puławy COA.svg|Vytis [[Pulavai|Pulavų miesto]] herbe
Vaizdas:POL Lubartów COA.svg|Vytis [[Liubartuvas|Liubartuvo]] miesto herbe
Vaizdas:Herb Siedlce.svg|Vytis [[Sedlcos|Sedlcų]] miesto herbe
File:Coat of Arms of Lepiel, Belarus.svg|Vytis [[Lepelis|Lepelio]] miesto herbe
Vaizdas:Liudinavas COA.gif|alt=Liudvinavo herbas|Vytis [[Liudvinavas|Liudvinavo]] miesto herbe
File:Banner of Amścisłaŭ Voivodeship.svg|[[Mstislavlio vaivaldija|Mstislavlio vaivadijos]] herbas
Coat of arms of Vitebsk Governorate 1856.svg|1856 m. [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijos]] herbas
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{išn|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38110&p_k=1 Lietuvos valstybės herbas | lrs.lt]


{{SavStr}}
[[Kategorija:Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]
[[Kategorija:Lietuvos herbai]]
[[Kategorija:Baltarusijos atributika]]
[[Kategorija:Simboliai]]
[[Kategorija:Gediminaičiai]]