Peržiūrėti šaltinį Vokietijos okupacija Albanijoje

{{Infolentelė buvusi valstybė||_noautocat=yes|year_start=1943|vietinis pavadinimas=Albanijos karalystė|ilgas pavadinimas=<small>{{de|Königreich Albanien}}<br>{{sq|Mbretëria Shqiptare}}<small>|image_coat=Coat_of_Arms_of_Albania_(1943-1944).svg|image_map=KingdomOfAlbania1943.png|continent=|region=|valdymo_forma=Karinė okupacija|year_end=1944|religija=[[sunizmas]], [[Albanijos Stačiatikių Bažnyčia|stačiatikybė]]|image_flag=Flag_of_Albania_(1943–1944).svg|statusas=[[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] [[marionetinė valstybė]]|valdovo_titulas=Valstybės vadovas|valdovas1=[[Ibrahim Biçakçiu]]|valdymo_metai1=1943|sostinė=[[Tirana]]|valstybinės_kalbos=[[Albanų kalba|albanų]]|today={{flag|Albanija}}<br>{{flag|Kosovas}}<br>{{flag|Šiaurės Makedonija}}<br>{{flag|Juodkalnija}}<br>{{flag|Serbija}}|nacionalinis_devizas=''Shqipëria Shqiptarëve, Vdekje Tradhëtarëvet.''<br>(Albanija albanams, mirtis išdavikams)|p1=Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|vėliava_p1=Flag_of_Albania_(1939-1943;_crowned).svg|s2=Demokratinė federacinė Jugoslavija|vėliava_s2=Flag_of_Yugoslavia_(1943–1946).svg|s1=Albanijos demokratinė vyriausybė|vėliava_s1=Flag_of_the_Democratic_Government_of_Albania_(1944–1946).svg|era=[[Antrasis pasaulinis karas]]|valstybinis_himnas=<center>„''[[Albanijos himnas|Hymni i Flamurit]]''”<br><small>Himnas Vėliavai<small></center><br />[[File:Hymni i Flamurit instrumental.ogg|center]]|event_start=Vokiečių įsiveržimas|event_end=Išlaisvinimas|date_start=rugsėjo 8|date_end=lapkričio 29|vėliavos_tipas=Vėliava|vėliava=Albanijos vėliava|image_map_caption=Albanijos karalystė 1943 m.|valdovas2=[[Mehdi Frashëri]]|valdymo_metai2=1943–1944|simbolis=Albanijos herbas|simbolio_tipas=Herbas|atstovo_titulas=Ministras pirmininkas|atstovas1=[[Rexhep Mitrovica]]|atstovas2=[[Fiqri Dine]]|atstovas3=[[Ibrahim Biçakçiu]]|atstovavimo_metai1=1943–1944|atstovavimo_metai2=1944|atstovavimo_metai3=1944}}
[[Vaizdas:Albanian_German_soldier.jpg|miniatiūra|234x234px|[[Vermachtas|Vermachto]] karys kalbasi su albanu, laikančiu šautuvą.]]
[[Vaizdas:Hoxha_at_Odrican_1944.jpg|miniatiūra|242x242px|[[Enver Hoxha|Enveras Hodža]], Albanijos partizanų vadas 1944 m.]]
'''Vokietijos okupacija Albanijoje''', oficialiai '''Albanijos karalystė''' ({{de|Königreich Albanien}}, {{sq|Mbretëria Shqiptare}})<ref name="Owen Pearson">{{cite book|author=Owen Pearson|title=Albania in the Twentieth Century, A History|url=https://books.google.com/books?id=JmppAAAAMAAJ|volume=III: Albania as Dictatorship and Democracy, 1945-99|year=2006|publisher=I. B. Tauris|isbn=978-1-84511-105-2|ref=none}}</ref><ref name="Fischer">{{cite book|last=Fischer|first=Bernd Jürgen|title=Albania at War, 1939-1945|url=https://books.google.com/books?id=vTZnAAAAMAAJ|year=1999|publisher=Purdue University Press|isbn=978-1-55753-141-4}}</ref> – [[Albanija|Albanijos]] valstybė, kai ji buvo okupuota [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] 1943–1944 m. per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Iki 1943 m. rugsėjo 8 d. [[Kasibilės paliaubos|paliaubų tarp Italijos ir Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų]] Albanija ''[[de jure]]'' sudarė personalinę uniją su [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalyste]] ir ''[[de facto]]'' buvo jos [[Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|kontroliuojama]]. Po paliaubų ir Italijos pasitraukimo iš [[Ašis|Ašies]], Vokietijos karinės pajėgos įžengė į Albaniją ir ją okupavo.

Vokiečiai pirmenybę teikė nacionalistams ''[[Nacionalinis frontas (Albanija)|Balli Kombëtar]]'', o ne karaliaus [[Zogas I|Zogo I]] [[Teisėtumo judėjimas|šalininkams]], ir okupacija pasižymėjo jų bendradarbiavimu su vokiečiais.<ref>{{cite book|last1=Thomas|first1=Nigel|last2=Abbott|first2=Peter|title=Partisan Warfare 1941-45|url=https://books.google.com/books?id=Y4dHvgAACAAJ&pg=PA27|year=2010|publisher=Bloomsbury USA|isbn=978-0-85045-513-7|page=27|quote=}}</ref><ref>{{cite book|last=Winnifrith|first=Tom|title=Badlands, Borderlands: A History of Northern Epirus/Southern Albania|url=https://books.google.com/books?id=dkRoAAAAMAAJ|year=2002|publisher=Duckworth|isbn=978-0-7156-3201-7|quote=}}</ref> Vokietijos okupuota Albanija toliau kontroliavo teritorijas, kurias buvo gavusi valdant Italijai, įskaitant didžiąją dalį [[Kosovas|Kosovo]], taip pat Vakarų [[Šiaurės Makedonija|Makedoniją]], [[Tutinas|Tutino]] miestą [[Serbija|Serbijoje]] ir rytinės [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] dalį. ''Balli Kombëtar'' siekė, kad visos albanų gyvenamos teritorijos priklausytų vienai valstybei.<ref>{{cite web|url=http://www.albanianhistory.net/texts20_1/AH1915_2.html|title=Balli Kombëtar: The Ten-Point Programme|access-date=2011-02-17|author=Robert Elsie|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20110717004908/http://www.albanianhistory.net/texts20_1/AH1915_2.html|archive-date=2011-07-17}}</ref>

== Istorija ==

=== Vokietijos invazija ir vokiškos Albanijos kūrimas ===
Laukdamas tokios invazijos, [[Vermachtas]] parengė kelis karinius planus veiksmams prieš Italijos valdas [[Balkanai|Balkanuose]] kodiniu pavadinimu „''Konstantin''“. 1943 m. balandžio mėn. į [[Kosovo Mitrovica|Mitrovicą]] (dabartinį Kosovą) buvo nusiųsti vokiečių karinės žvalgybos ([[Abveras|Abvero]]) II skyriaus padaliniai, kurie siekė įgyti tam tikrą įtaką tarp vis didėjančio skaičiaus albanų, nepatenkintų italais. 1943 m. liepą ir rugpjūtį Vokietijos kariuomenė užėmė Albanijos oro uostus ir uostus, tariamai siekdama apsaugoti Italijos Albaniją nuo galimos [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkų]] invazijos. Rugpjūčio viduryje Albanijoje buvo apie šešis tūkstančius vokiečių karių.<ref name="Fischer" /> Pirmasis politinis Užsienio reikalų ministerijos žingsnis prieš invaziją buvo buvusio [[Viena|Vienos]] mero [[Hermann Neubacher]] paskyrimas [[Joachim von Ribbentrop|Ribentropo]] specialiuoju atstovu [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europai]]. Neubacher, jau veikęs Balkanuose kaip Hitlerio atstovas ekonominiais klausimais, antroje karo pusėje tapo pagrindiniu Vokietijos veikėju Balkanuose, nors iki rugsėjo 10 d. jam oficialiai nebuvo priskirta Albanija. Be Neubacher paskyrimo, į Mitrovicą buvo išsiųstas majoras Franz von Scheiger. Scheiger, kuris anksčiau buvo lankęsis Albanijoje kaip [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] kariuomenės karininkas, asmeniškai pažinojo daugelį įtakingų [[Tarpukaris|tarpukario]] Albanijos politikų.<ref name="Fischer" />

Vokiečiai planavo sukurti nepriklausomą neutralią Albaniją, kontroliuojamą vokiečiams palankios vyriausybės. [[Nacionalinis išsivadavimo judėjimas (Albanija)|Albanų partizanams]] sulaužius Mukje susitarimą, kilo karas tarp albanų partizanų (kuriuos rėmė [[Jugoslavijos partizanai]], savo ruožtu remiami sąjungininkų<ref>{{cite book|last=Roberts|first=Walter R|title=Tito, Mihailović, and the Allies, 1941-1945|url=https://books.google.com/books?id=43CbLU8FgFsC|year=1987|publisher=Duke University Press|isbn=0-8223-0773-1}}</ref>) ir ''Balli Kombëtar''.

1943 m. rugsėjo 8 d. kapituliavus Italijos pajėgoms, vokiečių pajėgos su dviem divizijomis greitai užėmė Albaniją. Vokiečiai Tiranoje sudarė „neutralią vyriausybę“.<ref name="books.google.com.au">{{cite book|last=Morrock|first=Richard|title=The Psychology of Genocide and Violent Oppression: A Study of Mass Cruelty from Nazi Germany to Rwanda|url=https://books.google.com/books?id=CZtnAbKkOmIC|year=2014|publisher=McFarland|isbn=978-0-7864-5628-4}}</ref> 1943 m. rugsėjo 10 d. [[Maximilian von Weichs]] kreipėsi į albanus:
<blockquote>Albanijos okupacija buvo būtina. Atvykstame į Albaniją ne kaip priešai, o kaip draugai, ir nėra jokios priežasties, dėl kurios turėtumėte bijoti. Iš Albanijos išvyksime, kai tik manysime, kad tai būtina. Mes paliksime jums laisvę spręsti visus jūsų vidaus reikalus ir į juos nesikišime. Mes prašome jūsų paklusnumo, o tie, kurie nepaklus, bus nubausti.{{sfn|Pearson|2006|p=273}}</blockquote>

=== Albanijos autonomija ===
Vokiečiai siekė sukurti autonominę administraciją ir bandė įtikinti albanų lyderius suformuoti vyriausybę, kuri pati perimtų šalies valdymą. Daugelis dvejojo, ypač kai pasklido gandai, kad [[Jungtinė Karalystė|britų]] pajėgos ruošiasi įsiveržti į Albaniją. Tačiau [[Kosovo albanai|Kosovo albanų]] lyderiai, supratę, kad Vokietijos pralaimėjimas reikštų grįžimą prie [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] valdymo, buvo labiau linkę bendradarbiauti. 1943 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta albanų vyriausybė, kuriai vadovavo [[Ibrahim Biçakçiu]], [[Cafo Beg Ulqini]],<ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=X0IFaAEACAAJ|title=Cafo Beg Ulqini: jeta dhe veprimtaria politike|last=Buçinca|first=Fahri|date=2009|publisher=Art Club|isbn=9788690873326|language=sq|trans-title=Cafo Beg Ulqini: Political Life and Activity}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.archontology.org/nations/albania/00_1939_1944_s.php|title=Albania: Heads of State: 1939-1944|website=Archontology.org|access-date=2019-08-11}}</ref> [[Bedri Pejani]] ir [[Xhafer Deva]].<ref name="Fischer" /> Nacionalinė asamblėja, kurią sudarė 243 nariai, pradėjo veikti 1943 m. spalio 16 d., išrinkusi keturių narių Vyriausiąją regentų tarybą ({{sq|Këshilli i Lartë i Regjencës}}), kuri valdė šalį.<ref name="Fischer" />

Vokietijos pažadai išsaugoti 1941 m. Albanijos sienas, patikinimai „nesikišti“ į naująją Albanijos administraciją ir bendras daugumos albanų provokiškas požiūris (dar prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] ir jo metu, kai Austrijos-Vengrijos užsienio politika palaikė nepriklausomą Albanijos valstybę) užtikrino,<ref name="Elsie">{{cite web|url=http://www.albanianhistory.net/1945_German-Wehrmacht/index.html|title=1945 Final Report of the German Wehrmacht in Albania|access-date=2018-01-05|author=Robert Elsie}}</ref> kad naujoji vyriausybė iš pradžių sulaukė didelės žmonių paramos.{{sfn|Vickers|2001|p=152}} Naujajai vyriausybei, kuri pažadėjo išlikti neutrali kare, pavyko atkurti nemažai stabilumo.<ref name="Fischer" /> Vėl pradėjo veikti administracijos ir teisingumo sistemos, o visoje šiaurės ir centrinėje Albanijoje vėl buvo atidarytos albanų mokyklos. Taip pat imtasi veiksmų žemės reformai įgyvendinti.<ref name="Fischer" />

Vokiečiai stengėsi, dažnai savo nenaudai, palikti albanų tautai įspūdį, kad ji turi bent tam tikrą [[Autonomija|autonomiją]]. Iš Albanijos nebuvo stengiamasi prievarta verbuoti darbo jėgos Reichui, nes tai buvo nesuderinama su Albanijos nepriklausomybės idėja. 1944 m. vasario mėn. regentas Frashëri taip pat susitarė su vokiečiais, kad albanų belaisviai nebus išvežami iš šalies, tačiau vokiečiai ne visada to laikėsi, ypač 1944 m. pabaigoje. Remiantis H. Neubacher politika Albanijos atžvilgiu, represijos prieš civilius gyventojus už išpuolius prieš vokiečių kariuomenę buvo neįprastos ir tikrai ne tokios žiaurios kaip kitose okupuotose teritorijose.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=187}}

Frashëri derėjosi su vokiečiais dėl kuo didesnės nepriklausomybės ir sugebėjo įtikinti Neubacher pripažinti Albanijos „santykinį“ neutralumą ir „santykinį“ [[Suverenitetas|suverenitetą]]. Šiuo požiūriu Albanijos statusas buvo panašus į [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|Kroatijos]] ir [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos]].{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=172}} 1943 m. lapkričio pabaigoje Albanijos vyriausybė paprašė vokiečių padėti įtikinti [[Bulgarijos karalystė|Bulgarijos karalystę]] pripažinti naująją valstybę, ir vokiečiai sutiko. Tuo pat metu M. Frashëri pradėjo derybas dėl diplomatinių santykių užmezgimo su [[Šveicarija]] ir [[Turkija]]. Tai sukėlė tam tikrą nerimą Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje, kuri teigė, kad į šias neutralias valstybes nereikėtų kreiptis, tačiau Vokietijos kontroliuojamų valstybių būtų galima paprašyti išplėsti pripažinimą.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=175}} Netrukus [[Ante Pavelić|Antė Paveličiaus]] [[Ustašis|ustašių]] režimas Kroatijoje pripažino albanus.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=176}}

=== Partizaninis pasipriešinimas ir pilietinis karas ===
Naujajai vyriausybei ir vokiečiams teko kovoti su vis labiau [[Komunizmas|komunistų]] dominuojamu Nacionaliniu išsivadavimo judėjimu (LANÇ) ir vėliau jiems pavyko priversti didžiąją nacionalistinio pasipriešinimo dalį pereiti į savo pusę.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=195}} Vokiečiai pradėjo keletą puolimų prieš partizanus, kurie daugiausiai buvo susitelkę Pietų Albanijoje ir kiek mažiau Centrinėje Albanijoje. Pirmasis puolimas, operacija „505“, prasidėjo 1943 m. lapkričio pradžioje, siekiant išvalyti partizanų dalinius iš Pezu regiono ir pašalinti grėsmę [[Duresis|Duresio]]-Tiranos keliui. Per aštuonias dienas vokiečiai paskelbė kampaniją sėkminga, nes nukovė apie 100 partizanų ir paėmė daugiau kaip 1650 belaisvių, kurie visi pagal išankstinį susitarimą buvo perduoti Albanijos civilinei valdžiai.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=196}} Žiemos puolimo metu ''Balli Kombëtar'' taip pat dalyvavo kovose su partizanais ir žiemos pabaigoje LANÇ susidūrė su dideliais sunkumais. LANÇ atsidūrė labai arti vokiečių ir nacionalistų pajėgų sunaikinimo, o daliniai, kuriems pavyko išsigelbėti iš apsupties, kentėjo dėl maisto, drabužių ir amunicijos trūkumo (nes sąjungininkai negalėjo jų aprūpinti iš oro).{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=198}} Vokiečių duomenimis, sausio pabaigoje žuvo 2239 partizanai, vasarį – 401, o kovą – 236. Iki to laiko visos naujosios valstybės prefektūros, išskyrus [[Girokasteris|Girokasterį]] pietuose, liko Albanijos vyriausybės rankose. Partizanų karininkas [[Enver Hoxha|Enveras Hodža]] pripažino, kad „padėtis yra sudėtinga“.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=198}}

=== Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir komunizmo pradžia ===
Žiemos kampanijos sėkmė buvo trumpalaikė, o partizanai pasirodė daug atsparesni, nei tikėjosi vokiečiai, britai ir daugelis albanų.{{sfn|Jürgen Fischer|1999|p=199}} Įsteigus Didįjį Trejetą ([[Tarybų Sąjunga|SSRS]], [[Jungtinė Karalystė|JK]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]), vokiečiai pradėjo pralaimėti karą. Susiklosčius palankiai komunistams situacijai, partizanai pradėjo plataus masto puolimą prieš vokiečius ir ''Balli Kombëtar''. Britų ryšių karininkai Albanijoje pastebėjo, kad komunistai gautus ginklus daug dažniau naudojo kovai su albanų tautybės žmonėmis nei vokiečių persekiojimui.<ref name="Frances Trix">{{cite book|last=Trix|first=Frances|title=The Sufi Journey of Baba Rexheb|url=https://books.google.com/books?id=zyF_-9TtoUsC&pg=PA72|year=2009|publisher=University of Pennsylvania Press|isbn=978-1-934536-12-4|page=72}}</ref> Vakarai pažymėjo, kad komunistai nebūtų galėję laimėti be Didžiosios Britanijos, Amerikos ir Jugoslavijos tiekimo ir ginkluotės,<ref name="Frances Trix" /> o LANÇ nebijojo žudyti savo tautiečių.<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=TSzUvxV0WVQC&pg=PA187|title=Escape Through the Balkans: The Autobiography of Irene Grünbaum|last=Grünbaum|first=Irene|publisher=University of Nebraska Press|year=1996|isbn=978-0-8032-7082-4|page=187|translator-last=Morris|translator-first=Katherine|oclc=32859822}}</ref>

== Kolaboravimas ==

=== Kariuomenė ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-203-1691-20,_Albanien,_deutsche_Soldaten,_italienischer_Panzer.jpg|kairėje|miniatiūra|276x276px|Vokiečių kariai šalia italų tanko Albanijoje 1943 m. rugsėjo mėn.]]
Laikantis Vokietijos „nesikišimo“ politikos ir noro išsaugoti savo karius, kad juos būtų galima dislokuoti kitur,{{sfn|Tomasevich|2001|p=153}} netrukus po to, kai buvo sudaryta naujoji vyriausybė, buvo suformuota Albanijos kariuomenė, kuriai vadovavo generolas [[Prenk Pervizi]].{{sfn|Dorril|2002|p=357}}<ref>{{cite web|url=http://www.zemrashqiptare.net/news/id_30249/Peter-Tase:-Prenk-Pervizi-Gjenerali-i-Monarkis%C3%AB-Shqiptare.html|title=Biography of Prenk Pervizi|access-date=2011-11-24|quote=}}</ref> Vokiečiai sustiprino kelis Albanijos reguliariosios kariuomenės dalinius ir padidino [[Žandarmerija|žandarmerijos]] veiksmingumą.{{sfn|Tomasevich|2001|p=153}} Daugelis su italais bendradarbiavusių dalinių buvo išsaugoti ir vėliau panaudoti vokiečių antipartizaninėse operacijose, taip pat buvo pasitelkti griežtai [[Antikomunizmas|antikomunistiniai]] ''Balli Kombëtar'' (Nacionalinis frontas).{{sfn|Tomasevich|2001|p=153}} Netrukus po to Nacionalinis frontas ir vokiečių pajėgos smarkiai spaudė komunistus.{{sfn|Pearson|2006}} Į pietvakarius nuo Tiranos nacionalistai sunaikino gana didelį komunistų partizanų būrį.{{sfn|Pearson|2006}} Apie 2000 partizanų pajėgos buvo sunaikintos. Kitoms pagrindinėms partizanų pajėgoms pralaimint, Albanijos komunistai taktiškai atsitraukė ir pradėjo [[Partizaninis karas|partizaninę kovą]] su ''Balli Kombëtar''. Nacionalis frontas kartu su vokiečiais užėmė [[Čamerija|Čamerijos]] regioną. 1943 m. gruodžio mėn. Didžiosios Britanijos specialiųjų operacijų valdybos ataskaitoje teigiama, kad ''Balli Kombëtar'' pajėgos „bendradarbiauja su vokiečiais, kurie juos dideliais kiekiais aprūpina ginklais“.{{sfn|Dorril|2002|p=357-358}}

Kosove ir Vakarų Makedonijoje vokiečių ir nacionalistų pajėgos retkarčiais susidurdavo su jugoslavų partizanais. Kai penktoji partizanų brigada atkovojo Makelarį, esantį pusiaukelėje tarp [[Debaras|Debaro]] ir [[Peškopija|Peškopijos]], vokiečiai, padedami [[Xhem Hasa]] nacionalistinių pajėgų, surengė puolimą iš Debaro ir sutriuškino partizanus.<ref>{{cite book|last=Pearson|first=Owen|title=Albania in Occupation and War|url=https://books.google.com/books?id=JWppAAAAMAAJ|series=Albania in the Twentieth Century|volume=2|year=2004|publisher=Centre for Albanian Studies|isbn=978-1-84511-014-7}}</ref> [[Fiqri Dine]], Xhem Hasa ir Hysni Dema bei trys vokiečių majorai vadovavo karinėms kampanijoms prieš albanų ir jugoslavų partizanus.<ref>{{cite book|last=Pearson|first=Owen|title=Albania as Dictatorship and Democracy|url=https://books.google.com/books?id=D4wx7kQp4bgC&pg=PA228|series=Albania in the Twentieth Century|volume=3|year=2006|publisher=I.B.Tauris|isbn=978-1-84511-105-2|page=228|ref=none}}</ref> Lapkričio pradžioje naujai suformuotos pajėgos dalyvavo kovose su makedonų ir albanų partizanų daliniais [[Kičevas|Kičevo]] mieste. Po 7 dienas trukusių įnirtingų kovų partizanai buvo nugalėti ir priversti trauktis iš miesto.<ref>{{cite book|last1=Bojić|first1=Mehmedalija|last2=Trgo|first2=Fabijan|title=The National Liberation War and Revolution in Yugoslavia (1941–1945): Selected Documents|url=https://books.google.com/books?id=mFwNAAAAIAAJ|year=1982|publisher=Military History Institute of the Yugoslav People's Army}}</ref> Savanorių milicija, vadinama ''[[Vulnetari]]'', taip pat buvo naudojama kaip reorganizuotos Albanijos valstybės pasienio sargyba. Kovodami savo vietovėse (Kosove ir Makedonijoje) jie kovojo ir su partizanais, ir su [[Četnikai|četnikais]], „prieš kuriuos pasirodė esą įgudę ir ryžtingi kovotojai“.{{sfn|Tomasevich|2001|p=152}} Šis padalinys dažnai vykdė tarpvalstybinius reidus [[Nacių okupacija Serbijoje|Serbijoje]] prieš civilinius ir karinius objektus.<ref>{{cite book|last=Vickers|first=Miranda|title=Between Serb and Albanian: a History of Kosovo|year=1998|publisher=Hurst & Co.|url=https://books.google.com/books?id=S41pAAAAMAAJ|access-date=2012-08-21|page=134|isbn=9781850652786|quote=}}</ref> 1944 m. balandžio mėn. įkurta [[21-oji Waffen SS kalnų divizija Skanderbeg|21-oji Waffen SS kalnų divizija „Skanderbeg“]] buvo geriau žinoma dėl žudynių, prievartavimų ir plėšikavimų daugiausia serbų gyvenamose vietovėse, o ne dėl dalyvavimo kovinėse operacijose Vokietijos karo veiksmų labui.<ref>{{cite book|last=Mojzes|first=Paul|year=2011|title=Balkan Genocides: Holocaust and Ethnic Cleansing in the 20th Century|publisher=Rowman & Littlefield|location=Lanham, Maryland|isbn=978-1-4422-0665-6|url=https://books.google.com/books?id=KwW2O7v7CUcC|pages=94–95}}</ref>

Albanijos ir Jugoslavijos partizanai buvo pagrindinė, bet ne vienintelė grėsmė okupantams. Albanijos valstybei priklausančiuose [[Sandžakas (regionas)|Sandžako regionuose]] četnikų pajėgos persekiojo vietos gyventojus. [[Džemail Koničanin]] ir nacionalistų pajėgos, vadovaujamos [[Shaban Polluzha]], sėkmingai atstūmė četnikų pajėgas iš [[Novi Pazaras|Novi Pazaro]] ir sutriuškino jų tvirtovę Banioje.<ref>{{cite web|url=http://www.bosnasancak.net/forum/showthread.php?2754-Heroji-Sandzaka-Acif-Hadziahmetovic-%281887-1945%29|title=Heroji Sandzaka - Acif Hadziahmetovic (1887-1945)|date=2012-04-26|website=bosnasancak.net|access-date=2019-08-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20120426001607/http://www.bosnasancak.net/forum/showthread.php?2754-Heroji-Sandzaka-Acif-Hadziahmetovic-%281887-1945%29|archive-date=2012-04-26|url-status=dead}}</ref>

=== Policija ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-049-1605-30A,_Tirana,_Raupenschlepper_Ost_mit_Anhänger.jpg|miniatiūra|283x283px|Vokiečių kolona, važiuojanti per [[Tirana|Tiranos]] centrą, Albanijoje, po miesto užėmimo iš italų, 1943 m. rugsėjo m.]]
Xhafer Deva buvo vidaus reikalų ministras, taigi ir šalies policijos bei žandarmerijos vadovas.{{sfn|Dorril|2002|p=357}} Iš Kosovo kilęs albanas, kurį vokiečiai laikė „efektyviausiu ir patikimiausiu“, Deva dalyvavo kovoje su valstybės vidaus priešais.{{sfn|Tomasevich|2001|p=152}} 1944 m. vasario 4 d. jam pavaldūs policijos padaliniai buvo įtraukti į 86 Tiranos gyventojų, įtariamų [[Antifašizmas|antifašistine]] veikla, žudynes ir kitus [[Gestapas|gestapo]], bendradarbiaujant su Albanijos žandarmerija, įvykdytus nusikaltimus.{{sfn|Dorril|2002|p=358}} Nuo 1942 m. daug serbų buvo nužudyti visame Kosove arba deportuoti į stovyklas Albanijoje.<ref name="Ramet2006">{{cite book|last=Ramet|first=Sabrina P|title=The Three Yugoslavias: State-building and Legitimation, 1918-2005|url=https://books.google.com/books?id=FTw3lEqi2-oC&pg=PA141|year=2006|publisher=Indiana University Press|isbn=0-253-34656-8|page=141}}</ref> Nacionalistai įžvelgė galimybę atkeršyti savo kaimynams serbams už kančias, kurias jie patyrė per pastaruosius du dešimtmečius ([[albanų žudynės Balkanų karų metu]], [[Kosovo kolonizacija]]).<ref name="Ramet2006" /> Nacionalinio fronto nariai puolė serbų kolonistus ir sudegino galbūt net 30 000 serbų ir [[Juodkalniečiai|juodkalniečių]] namų.<ref name="Ramet2006" /> Žandarmerijos ir policijos pajėgų taikiniu taip pat tapo [[romai]].

Siekdami išlaikyti karinę okupaciją naujojoje Vokietijos Albanijos valstybėje, Vermachtas ir [[Waffen-SS|Waffen SS]] siekė pasitelkti vietinę darbo jėgą teisėtvarkai palaikyti ir kovoti su Jugoslavijos partizanų ir komunistinio albanų pasipriešinimo veikla regione. Savo ruožtu albanų lyderiai tikėjosi suformuoti „kariuomenę, kuri galės apsaugoti Kosovo sienas ir išlaisvinti aplinkinius regionus“.<ref>{{cite book|last=Ailsby|first=Christopher|title=Hitler's Renegades: Foreign Nationals in the Service of the Third Reich|url=https://books.google.com/books?id=iWTTwAEACAAJ&pg=PA169|series=Photographic Histories Series|year=2004|publisher=Brassey's|isbn=978-1-57488-838-6|page=169}}</ref> 1944 m. gegužės mėn. vokiečių karininkų vadovaujama dalis divizijos karių buvo dislokuoti [[Džiakovica|Džiakovicos]] apylinkėse, kad saugotų minas.

== Gyventojai ==
Remiantis 1941 m. liepos mėn. Italijos skaičiavimais, Albanijos karalystės gyventojų skaičius siekė 1 850 000. Senojoje Albanijoje (apimančioje iki 1941 m. buvusias sienas) gyveno 1 100 000 gyventojų, o naujojoje Albanijoje (apimančioje Kosovą, Debarą ir dalį Juodkalnijos) – 750 000 gyventojų.<ref name="Rodogno">{{cite book|last=Rodogno|first=Davide|title=Fascism's European Empire: Italian Occupation During the Second World War|url=https://books.google.com/books?id=ZcUNELPsQQsC&pg=PA426|year=2006|publisher=Cambridge University Press|isbn=9780521845151|pages=426}}</ref> Karalystėje gyveno maždaug 1 190 000 [[Musulmonai|musulmonų]] ir 660 000 [[Krikščionybė|krikščionių]].<ref name="Rodogno" />

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:20 Franka Ari 1945 obv.jpg|200px|left|thumb|Albanijos 20 frankų banknotas]]
Kai vokiečiai įžengė į Tiraną, jie tikėjosi nacionaliniame banke rasti pakankamai pinigų, kad galėtų sumokėti savo kariams. Tai turėjo būti laikoma paskola. Iš tikrųjų jie rado tik 30 milijonų frankų. Tuo tarpu Vokietijos kariuomenės Albanijoje pridėtinės išlaidos sudarė apie 40 mln. frankų per mėnesį.<ref name=Fischer/> Jie skubiai kreipėsi į Vokietijos valdžios institucijas [[Roma|Romoje]], kur per SS reidą iš pagrindinio Albanijos nacionalinio banko filialo buvo pagrobta 120 mln. frankų banknotais, plokštelės, 23 maišai aukso monetų ir 29 dėžės aukso luitų.<ref name=Fischer/> Auksas buvo išsiųstas į [[Berlynas|Berlyną]], o banknotai – į Tiraną. Didelės sumos buvo nedelsiant pervestos į Albanijos nacionalinį banką Tiranoje.<ref name=Fischer/>

Pinigai buvo naudojami vokiečių kariams Albanijoje ir Juodkalnijoje apmokėti. Jie taip pat buvo naudojami Vokietijos statybos projektams, tokiems kaip pastatai, keliai, kelių remontas, oro uostai ir pakrantės patrankų postai, finansuoti.<ref name=Fischer/>

=== Nacistinės Vokietijos įtaka ===
Albanijos karalystėje, kurią nacistinė Vokietija oficialiai laikė suverenia valstybe, daugelį pramonės ir ekonominės veiklos sričių monopolizavo arba pirmenybę teikė Vokietijai. Beveik visoms veikiančioms eksporto bendrovėms vadovavo vokiečiai, daugiausia – Vokietijos kariškiai.<ref name=Elsie/> [[Chromas|Chromo]] rūdos, [[Magnezitas|magnezito]] ir [[Rusvoji anglis|rusvųjų anglių]] kasyklos bei [[Nafta|naftos]] telkiniai visoje Albanijoje buvo tiesiogiai kontroliuojami Vokietijos.<ref name=Elsie/>

Svarbiausi rūdos ištekliai Vermachtui Albanijoje buvo chromo rūda. Chromo rasta ir senojoje Albanijoje, ir Kosove. Senojoje Albanijoje chromo rūdos telkiniai buvo [[Kukesis|Kukesio]], Kloso ir [[Pogradecis|Pogradecio]] miestuose. Kai vokiečiai įžengė į Kosovo regioną, Džiakovicoje ir Letajuje veikė chromo kasyklos. Nuo 1943 m. spalio mėn. iki 1944 m. rugpjūčio mėn. pabaigos šiose kasyklose iš viso išgauta 42 902 tonos chromo, iš kurių 28 832 tonos buvo eksportuotos į Vokietiją. Magnezito kasyklos [[Golešas|Goleše]] taip pat buvo svarbios. Nuo 1943 m. rugsėjo vidurio iki 1944 m. rugpjūčio pabaigos į Vokietiją buvo eksportuota 2647 tonos perdirbto ir neperdirbto magnezito.<ref name=Elsie/> Išskyrus [[Rumunija|Rumuniją]], Albanija buvo vienintelė pietryčių Europos šalis, turinti didelių naftos atsargų.<ref name=Elsie/> 1944 m. gegužės mėn. pradėjus eksploatuoti naftos telkinius, [[Devolio apygarda|Devolyje]] buvo perdirbta maždaug milijonas tonų žalios naftos.<ref name=Elsie/>

== Taip pat skaitykite ==

* [[Holokaustas Albanijoje]]

== Išnašos ==
{{išn|2}}

== Šaltiniai ==
* {{cite book|last=Dorril|first=Stephen|title=MI6: Inside the Covert World of Her Majesty's Secret Intelligence Service|url=https://archive.org/details/mi6insidecovertw00dorr|url-access=registration|year=2002|publisher=Simon and Schuster}}
* {{cite book|last=Pearson|first=Owen|title=Albania in the Twentieth Century, A History: Volume II: Albania in Occupation and War, 1939–45|url=https://books.google.com/books?id=P3knunC7z_oC|year=2006|publisher=I.B.Tauris|isbn=9781845111045}}
* {{cite book|last=Tomasevich|first=Jozo|year=2001|title= War and Revolution in Yugoslavia, 1941–1945: Occupation and Collaboration|publisher=Stanford University Press|location=Stanford, California|isbn=978-0-8047-3615-2|url=https://books.google.com/books?id=fqUSGevFe5MC}}
* {{cite book|last=Vickers|first=Miranda|year=2001|title= The Albanians: A Modern History|publisher=I.B.Tauris|isbn=1860645410|url=https://books.google.com/books?id=vtQABAAAQBAJ}}
* {{cite book|last=Jürgen Fischer|first=Bernd|year=1999|title= Albania at War, 1939–1945 |publisher=C. Hurst & Co. Publishers|isbn=	1850655316|url=https://books.google.com/books?id=P-MiG9ngCp8C}}

{{Trečiojo Reicho administraciniai vienetai}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Trečiojo Reicho satelitinės valstybės]]
[[Kategorija:Albanijos istorija]]