Peržiūrėti šaltinį Vokietija

{{redirect|Vokietijos Federacinė Respublika|Apie valstybę, gyvavusią 1949–1990 m.,|Vakarų Vokietija}}
{{ŠaliesLentelė|
| pavadinimas = Vokietija
| ilgas_pavadinimas = Vokietijos Federacinė Respublika
| vietinis_pavadinimas = {{de|Bundesrepublik Deutschland}}
| kilm = Vokietijos
| žemėlapis = EU-Germany.svg
| vėliava = Flag of Germany.svg
| herbas = Coat of Arms of Germany.svg
| herbo_plotis = 80
| himnas = „[[Vokietijos himnas|Vokiečių daina]]“
| kalbos = [[Vokiečių kalba|vokiečių]]<ref>[http://bundesrecht.juris.de/vwvfg/__23.html § 23 Absatz 1 Verwaltungsverfahrensgesetz (Bund)].</ref><ref>[[Danų kalba|Danų]], [[Vokiečių žemaičių tarmė|vokiečių žemaičių]], [[Sorbų kalbos|sorbų]], [[Romų kalba|romų]] ir [[Fryzų kalba|fryzų]] kalbos yra pripažintos kaip regioninės ar mažumų kalbos pagal Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją (ERMKC)</ref>
| sostinė = [[Berlynas]]
| didžiausiasMiestas = [[Berlynas]]
| valdovų = 2
| titulas1 = [[Vokietijos prezidentas|Prezidentas]]
| pavardė1 = [[Frank-Walter Steinmeier|Frankas Valteris Šteinmajeris]]
| titulas2 = [[Vokietijos federalinis kancleris|Kancleris]]
| pavardė2 = [[Olaf Scholz|Olafas Šolcas]]
| plotoVieta = 63
| plotas = 357 022<ref name="CIA" />
| vandens = 1,27 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#|archive-date=2021-03-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20210324133453/https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER|url-status=live}}</ref>
| gyvMetai = [[2022]]
| gyventojuVieta = 18
| gyventoju = {{increase}} 83 695 430<ref name="2022pop">{{cite web|url=https://www.destatis.de/DE/Themen/Gesellschaft-Umwelt/Bevoelkerung/Bevoelkerungsstand/Tabellen/zensus-geschlecht-staatsangehoerigkeit-2022.html|title=Bevölkerung nach Geschlecht und Staatsangehörigkeit|accessdate=2022-08-25|website=Destatis|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190823083410/https://www.destatis.de/DE/Themen/Gesellschaft-Umwelt/Bevoelkerung/Bevoelkerungsstand/Tabellen/zensus-geschlecht-staatsangehoerigkeit-2019.html|archivedate=2019-08-23|url-status=live}}</ref>
| gyventojuTankis = 232
| tankumoVieta = 58
| BVPMetai = [[2022]]
| BVPVieta = 4
| BVP = {{increase}} 4 031,149<ref name="imf2">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October/weo-report?c=134,&s=NGDP_RPCH,NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2019&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 |title=World Economic Outlook database: October 2022 |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |date=2022-10-11 |accessdate=2022-10-12}}</ref>
| BVPValiuta = [[Tarptautinis doleris|$]]
| BVPGyventojui = {{increase}} 48 398<ref name=imf2/>
| BVPGyventojuiVieta = 18
| valiuta = [[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])
| laikoJuosta = [[UTC+1]] ([[Centrinės Europos laikas|CET]])
| vasarosLaikas = [[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])
| nepriklausomybėsĮvykis = [[Verdeno sutartis]] ([[843]] m.)
| nepriklausomybėsDatos = [[1871]] m. [[sausio 18]] d.<br />[[1949]] m. [[gegužės 23]] d.<br />[[1990]] m. [[spalio 3]] d.
| nepriklausomybėsPavadinimas = Įkūrimas<br />Padalijimas<br />Suvienijimas
| TLD = [[.de|de]]
| telKodas = +49
| kirčiavimas = ''Vokietijà''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai|access-date=2022-06-23|archive-date=2022-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20221006043722/https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|url-status=dead}}</ref>
}}

'''Vokietija''' ({{de|Deutschland}}, {{small|tariama}} {{smaller|{{audio|De-Deutschland.ogg|[ˈdɔʏtʃlant]}}}}), oficialiai '''Vokietijos Federacinė Respublika''' ('''VFR''', {{De|Bundesrepublik Deutschland, BRD}}, {{small|tariama}} {{smaller|{{audio|De-Bundesrepublik Deutschland.ogg|[ˈbʊndəsʁepuˌbliːk ˈdɔʏtʃlant]}}}}) – valstybė [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]]. Šiaurėje ribojasi su [[Danija]], rytuose – su [[Lenkija]] ir [[Čekija]], pietuose – su [[Austrija]] bei [[Šveicarija]], vakaruose – su [[Prancūzija]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]], [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]s. Šiaurės vakaruose Vokietija prieina prie [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], šiaurės rytuose – prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų ([[Vokietijos žemės|žemių]]). Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Berlynas]]. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių [[Europa|Europos]] šalis (~83,15 mln. gyv.).

[[Antika|Antikos]] laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalį.<ref>Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Imperium'' (Šventoji imperija) dokumentuose minimas nuo 1157 m. Lotyniškas pavadinimas ''Sacrum Romanum Imperium'' (Šventoji Romos imperija) pirmą kartą dokumentuose minimas 1254 m. Pilnas pavadinimas „Vokiečių Tautos Šventoji Romos imperija“ (''Heiliges Römisches Reich Deutscher Nation'') naudojamas nuo XV a.<br />{{cite book | last = Zippelius| first = Reinhold| title = Kleine deutsche Verfassungsgeschichte: vom frühen Mittelalter bis zur Gegenwart|trans-title= Brief German Constitutional History: from the Early Middle Ages to the Present| edition = 7th| origyear = 1994| year = 2006| publisher =Beck| language = de| isbn = 978-3-406-47638-9| page = 25}}</ref> XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios [[Reformacija|reformacijos]] centru.

[[1871]] m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta [[Vokietijos imperija]] (joje dominavo [[Prūsijos karalystė]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] ir Vokietijos revoliucijos 1918–1919 m. imperiją pakeitė parlamentinė [[Veimaro respublika]]. 1933 m. [[Machtergraifungas|naciams užėmus valdžią]] įkurtas [[Trečiasis Reichas]] sukėlė [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir 1945 m. buvo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|okupuotas Sąjungininkų]]. [[1949]] m. Vokietija buvo padalinta į [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]]. Vėl [[Vokietijos susivienijimas|suvienyta]] buvo [[1990]] m. [[spalio 3]] d.<ref name="SLyE6YJEn0C page 52">{{cite web|url=https://books.google.com/books?id=ySLyE6YJEn0C&pg=PA52&lpg=PA52&dq=quarter+former+german+territories+1937&source=bl&ots=HA76MsAcTd&sig=z2cV489kxdFkPPicPPYs5ZSV7eM&hl=pl&sa=X&ei=bUWHVcrKHsvlUe_3ibAO&redir_esc=y#v=onepage&q=quarter%20former%20german%20territories%201937&f=false|title=The Lost German East|work=google.com}}</ref>

Pagal [[BVP]] dydį Vokietija yra ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš [[ES|Europos Sąjungos]] steigėjų. Be to, [[JTO]], [[EBPO]], [[NATO]], [[ESBO]] bei [[G7]], kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.

== Istorija ==
{{main|Vokietijos istorija}}
[[Vaizdas:Nebra Scheibe.jpg|miniatiūra|150px|kairėje|Nebros dangaus diskas, apie [[1600 m. pr. m. e.]]]]

=== Senoji istorija ir ankstyvieji viduramžiai ===
Seniausia gyvenvietė dabartinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurta prieš 7000 m. Yra spėjama, kad nuolatiniai gyventojai atsirado prieš 5000 metų. [[Neolitas|Neolito]] metu susikūrė pirmosios gyvenvietės. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Iš šio laikotarpio išliko keletas svarbių kultūrinių radinių, tokių kaip [[Nebros dangaus diskas]] ({{de|Himmelsscheibe von Nebra}}) rastas dabartiniame [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijoje-Anhalte]].<ref>Johannes Koch: ''Bedenkenswertes zur Himmelsscheibe von Nebra''. Koenen-Dresp, Glons 2007, S.&nbsp;9; Anmerkung ''Sch05'': Wolfgang Schlosser: ''Korrespondenz vom 12. Mai 2005.</ref> Nuo [[58 m. pr. m. e.]] iki maždaug [[455]] m. teritorijos kairiau [[Reinas|Reino]] ir piečiau nuo [[Dunojus|Dunojaus]] priklausė [[Romos imperija]]i, taip pat maždaug nuo [[80]] iki [[260]] m. dalis [[Hesenas|Heseno]] (Wetterau) ir šiandieninis [[Badenas-Viurtembergas]], į pietus nuo [[Limas|Limo]]. Pirmąją visos [[Germanai|Germanijos]] istoriją parašė romėnų istorikas [[Tacitas]], [[98]] m.

Po kruvinų prijungimų ir prievartinio [[saksai|saksų]] krikšto, [[Frankų imperija]] išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės [[Austrija|Austrijos]]. Frankų galios pavyzdžiu tapo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] karūnacija imperatoriumi [[Roma|Romoje]]. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedė prie [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.

[[Vaizdas:Wappen röm.kaiser.JPG|miniatiūra|kairėje|150px|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas (Habsburgų), [[1605]] m.]]

=== Šventoji Romos Imperija ===
{{main|Šventoji Romos Imperija}}

Pirmasis Vokietijos valstybingumo etapas tradiciškai siejamas su [[Šventoji Romos Imperija|Šventąja Romos imperija]], kuri buvo sukurta [[962]] m. buvusiose [[Rytų Frankų karalystė]]s žemėse. Nuo [[1254]] m. dokumentuose valstybė minima lotynišku pavadinimu ''Sacrum Imperium Romanum'' („Šventoji Romos imperija“). Galutinis pavadinimas įsitvirtino tik [[XV a.]], kai nuo [[1438]] m. atsirado dar vienas priedėlis – ''Nationis Germanicae'', o [[1486]] m. šis titulas oficialiai pavartotas įstatyme.

Nors nuo [[XV a.]] vidurio imperijos sąvoka pradedama apibrėžti tik vokiškąsias teritorijas, o pati politinė sąjunga nuo [[1485]] m. oficialiai vadinosi ''Šventąja vokiečių tautos Romos imperija'', imperija neturėjo nacionalinės dinastijos, o decentralizacijos tendencijos išryškėjo jau [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] Dar labiau jas pagilino [[XVI a.]] [[reformacija]] ir po to sekusi [[konfesionalizacija]]. Imperija neturėjo nei vieningos valdymo sistemos, nei vieno centro.

[[1806]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] reikalavimu, imperatoriui [[Imperatorius Pranciškus II|Pranciškui II]] atsisakius imperijos karūnos, imperija nustojo egzistuoti. Imperija tuo metu dėl Napoleono užkariavimų ir [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sukūrimo jau buvo praradusi prasmę.

=== Nuo Reino konfederacijos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ===
[[Vaizdas:Rheinbund 1807.png|miniatiūra|200px|[[Reino konfederacija]] 1807 m.]]
Po [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sudaromojo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių. Konfederacijos protektoriumi paskelbtas [[Napoleonas Bonapartas]]. [[1810]] m. prie [[Prancūzija|Prancūzijos]] tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšyje]] konfederacija žlugo.
[[Vaizdas:Wernerprokla.jpg|miniatiūra|kairėje|230px|[[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] paskelbimas [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]] (idealizuotas Antono von Wernerio paveikslas)]]

Šiuolaikinės Vokietijos ištakos siekia [[XIX amžius|XIX a.]] II pusę, kai [[Prūsija|Prūsijos]] politiko [[Oto fon Bismarkas|Oto fon Bismarko]] pastangomis [[Vokietijos suvienijimas|1871 m. suvienijus vokiškas žemes]], buvo įkurta [[Prūsijos karalystė]]s dominuojama [[Vokietijos imperija]]. Nuo pat susivienijimo [[1871]] metais Vokietijos imperija kūrė savo karo pramonę ir armiją, kurios turėjo užtikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių, bet [[Trilypė sąjunga]], kuriai priklausė Vokietijos imperija, karą pralaimėjo prieš [[Antantė|Antantę]]. Pralaimėjusi karą, pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]] [[Vokietijos imperija]] buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą, todėl turėjo mokėti reparacijas.

Periodas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kuriame po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo ir pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]]. Bet [[1933]] m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] iškilimo į valdžią, buvo sugriauta [[demokratija|demokratinė sistema]]. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
[[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|miniatiūra|230px|Vokietijos teritoriniai pasikeitimai 1919-1945 m.]]

[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]–[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] [[Įsiveržimas į Lenkiją|įžengė į Lenkijos teritoriją]]. Neilgai trukus – 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. karą Vokietijai paskelbė [[Jungtinė Karalystė]] bei [[Trečioji Prancūzijos Respublika|Prancūzija]]. Taip prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. 1945 m. [[gegužės 8]] d. pralaiminčios Vokietijos kariniai vadai pasirašė [[Vokietijos kapituliacijos aktas|besąlyginės kapituliacijos aktą]].

=== Vokietijos padalinimas ir suvienijimas ===
[[Vaizdas:Berlinermauer.jpg|miniatiūra|kairėje|[[Berlyno siena]] (1986 m.)]]
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Vokietija, buvo padalinta į [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|keturias okupacines zonas]]. [[1949]] m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] sudarė Jungtinės Karalystės, [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės zonos, o [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] okupacinė zona. [[Vakarų Vokietija]] per pirmojo bundeskanclerio [[Konradas Adenaueris|Konrado Adenauerio]] valdymo laikotarpį ([[1949]]–[[1963]] m.) iš esmės tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai [[1954]] m. buvo leista įstoti į [[NATO]], o [[1956]] m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. [[Rytų Vokietija]] buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo [[1955]] m. priklausiusi vadinamajai [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto organizacijai]]. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]], kuri buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija su dabartinėmis sienomis buvo [[Vokietijos susivienijimas|suvienyta]] [[1990]] m. [[spalio 3]] d., [[Europa|Europoje]] žlugus komunizmo sistemai.

=== Dabartinė Vokietija ===

[[1991]] m. birželio 20 d. buvo nuspręsta perkelti parlamentą ir vyriausybę iš tuometinės sostinės [[Bona|Bonos]] į [[Berlynas|Berlyną]]. Visgi Bona neprarado visiškai sostinės statuso, joje liko daug ministerijų atstovybių ir miestas vis tiek dar atlieka kai kurias sostinės funkcijas. Naująją parlamento būstinę nuspręsta išrinkti [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatą]], kuris buvo iš pagrindų modernizuotas. Pirmasis vyriausybės posėdis jame įvyko [[1999]] m. balandžio 19 d. Nuo [[1999]] m. valstybė yra [[Euro zona|euro zonos]] narė.
[[Vaizdas:Polizei fängt Flüchtlinge ab.jpg|miniatiūra||Policijos kontrolė [[Miunchenas|Miunchene]] 2015 m. rugsėjo mėnesį.]]
Pirmą kartą, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]], Vokietija į ginkluotą konfliktą, įsikišo [[1999]] m. Tai buvo [[Kosovo karas]]. Tai pažymėjo užsienio politikos kaitą šalyje. Po [[Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai|Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių]] Vokietijos kancleris [[Gerhardas Šrioderis]] užtikrino [[JAV]] „visišką paramą“<ref>Günther Heydemann: ''Zwischen Konsens, Krise und Konflikt. Der 11. September 2001 und seine Auswirkungen auf die deutsch-amerikanischen Beziehungen.'' In: Klaus Hildebrand, Udo Wengst, Andreas Wirsching (Hrsg.): ''Geschichtswissenschaft und Zeiterkenntnis. Von der Aufklärung bis zur Gegenwart. Festschrift für Horst Möller.'' Oldenbourg, München 2008, S. 437–452, hier [http://books.google.de/books?id=wzPjVY0VqRoC&pg=PA439 S. 439]. Abgerufen am 7. Januar 2013.</ref>. Vokietija palaikė JAV operacijoje [[Tvirta taika]] ir [[Afganistano karas (2001–2021)|Afganistano kare]], bet neįsitraukė į [[Irako karas|Irako karą]] 2003 m.

[[Euro zonos skolų krizė]], [[2013]] m. įsiplieskęs [[Tarptautinis šnipinėjimo skandalas]], [[Karas prieš terorą]] ir nuo 2015 m. įsiplieskusi [[Pabėgėlių krizė Europoje]] yra pagrindinės Vokietijos vidaus ir užsienio politikos temos pastaraisiais metais. Dabartinės valdančiosios koalicijos tvarkymasis su šiomis krizėmis yra vertinamas gana kritiškai. [[2015]] m. lapkričio mėnesį rengtoje apklausoje 57 % apklaustųjų nepatenkinamai vertino vyriausybės darbą<ref>[http://de.statista.com/statistik/daten/studie/2953/umfrage/zufriedenheit-mit-der-arbeit-der-bundesregierung/ ''Wie zufrieden sind Sie mit der Arbeit der Bundesregierung?''], Statista-Befragung, abgerufen am 30. November 2015.</ref>.

[[2015]] m. Vokietijoje buvo užregistruota apie 1,1 mln. pabėgėlių. Prieš tai buvo spėjama, kad į šalį atvyks 450 tūkst, o po to 800 tūkst. pabėgėlių, bet prognozės nebuvo tikslios. Yra spėjama, kad dar apie 250 tūkst. pabėgėlių šalyje yra neregistruoti. Dideli pabėgėlių skaičiai, kurie daugiausiai atvyko iš [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] ir [[Afrika|Afrikos]], bei skirtingi krizės sprendimo būdai didina įtampą tarp [[ES]] šalių<ref>Lea Kosch: [http://www.huffingtonpost.de/2016/01/02/neue-zahl-fuer-2015-knapp-ueber-eine-million-fluechtlinge-sind-in-deutschland-registriert_n_8904488.html ''Neue Zahl für 2015: Knapp über eine Million Flüchtlinge sind in Deutschland registriert''], The Huffington Post vom 2. Januar 2016.</ref>.

== Politinė sistema ==
{{main|Vokietijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Kanzler21a.jpg|miniatiūra|kairėje|Federalinio Kanclerio kanceliarija Berlyne]]
[[Vaizdas:Berlin reichstag CP.jpg|miniatiūra|dešinė|[[Reichstagas (pastatas)|Bundestagas]] – dabartinė ir buvusi Vokietijos parlamento vieta]]
Vokietija yra [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. [[Vokietijos Konstitucija|Dabartinė Vokietijos Konstitucija]] buvo priimta [[1949]] metais. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka [[Bundestagas]] ir [[Vokietijos Bundesratas|Bundesratas]]. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi. Prezidentas skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas (renkamas tiesiogiai) bei federalinėms žemėms atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas 4 metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 3 frakcijos – krikdemai ([[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga|CDU]]/CSU), socialdemokratai ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]) ir [[Bündnis 90/Žalieji|Žalieji]]. Vyriausybei vadovauja [[Federalinis kancleris (Vokietija)|federalinis kancleris]] (Bundeskancleris), renkamas parlamento.

Vokietija yra viena iš [[Europos Bendrijos|Europos Bendrijų]] steigėjų, viena iš didžiųjų [[ES]] narių, kartu su [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[JK|Jungtine Karalyste]] daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]] Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[Europos Sąjungos plėtra|Europos Sąjungos plėtros]] šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[JTO|Jungtinių Tautų]] Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).

=== Tarptautiniai santykiai ===
{{pagr|Vokietijos tarptautiniai santykiai|Lietuvos ir Vokietijos santykiai}}
Vokietija yra užmezgusi santykius su daugiau nei 190 [[JTO]] narių, turi 229 diplomatinių misijų tinklą. Lietuva ir Vokietija diplomatinius santykius atkūrė [[1991 m.]]

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Vokietijos žemės}}
{| style="float:right;"
|-
|{{VFR žemės}}
|}
Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių ({{de|Bundesland}}, dgs. ''Bundesländer''). [[Berlynas]] ir [[Hamburgas]] yra miestai-žemės. [[Brėmenas (žemė)|Brėmeno žemę]] sudaro dvi dalys: [[Brėmenas|Brėmeno miestas]] ir [[Brėmerhafenas|Brėmeno uostas]]. Vokietijos žemės (skliausteliuose nurodomi vokiški pavadinimai ir sostinės):

{{div col|2}}
* [[Badenas-Viurtembergas]] (''Baden-Württemberg'', [[Štutgartas]])
* [[Bavarija]] (''Freistaat Bayern'', [[Miunchenas]])
* [[Berlynas]] (''Berlin'')
* [[Brandenburgas]] (''Brandenburg'', [[Potsdamas]])
* [[Brėmenas (žemė)|Brėmenas]] (''Freie Hansestadt Bremen'', [[Brėmenas]])
* [[Hamburgas]] (''Freie und Hansestadt Hamburg'')
* [[Hesenas]] (''Hessen'', [[Vysbadenas]])
* [[Meklenburgas-Pomeranija]] (''Mecklenburg-Vorpommern'', [[Šverinas]])
* [[Reino kraštas-Pfalcas]] (''Rheinland-Pfalz'', [[Maincas]])
* [[Saksonija]] (''Freistaat Sachsen'', [[Drezdenas]])
* [[Saksonija-Anhaltas]] (''Sachsen-Anhalt'', [[Magdeburgas]])
* [[Saro kraštas]] (''Saarland'', [[Sarbriukenas]])
* [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] (''Nordrhein-Westfalen'', [[Diuseldorfas]])
* [[Šlėzvigas-Holšteinas]] (''Schleswig-Holstein'', [[Kylis]])
* [[Tiuringija]] (''Freistaat Thüringen'', [[Erfurtas]])
* [[Žemutinė Saksonija]] (''Niedersachsen'', [[Hanoveris]]).
{{div col end}}

== Geografija ==
{{main|Vokietijos geografija}}
Vokietijos plotas yra 357 111,91 km² <ref name="Statistik-Portal">Statistische Ämter des Bundes und der Länder: [http://www.statistik-portal.de/Statistik-Portal/de_jb01_jahrtab1.asp Gebiet und Bevölkerung – Fläche und Bevölkerung] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170706204449/http://www.statistik-portal.de/Statistik-Portal/de_jb01_jahrtab1.asp |date=2017-07-06 }}, Stand: 30. November 2009. Abgerufen am 1. Februar 2010.</ref> jos krantus iš šiaurės vakarų skalauja [[Šiaurės jūra]], o iš šiaurės rytų [[Baltijos jūra]]. Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylto sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Algauerio Alpių): 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkanto) iki rytinio taško ([[Neisė]]s) – 640 km. Vokietija ribojasi su (skliausteliuose nurodytas sienos ilgis): [[Danija]] (67 km), [[Lenkija]] (442 km), [[Čekija]] (811 km), [[Austrija]] (815 km), [[Šveicarija]] (316 km), [[Prancūzija]] (448 km), [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] (135 km), [[Belgija]] (156 km), [[Nyderlandai]]s (567 km). Sausumos sienų ilgis yra 3757 km.

Žemės panaudojimas: žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %. Naudingosios iškasenos: [[akmens anglis]], rudoji anglis, [[akmens druska]], [[Geležis|geležies]] [[rūda]], [[varis]], [[gamtinės dujos]], [[nikelis]], [[nafta]].

Vokietijos pakrantėse susiformavę daug plokščių, žemų salų, salynų, nerijų ir pusiasalių, įlankų, užutėkių, Šiaurės jūros pakrantėse būdinga labai didelė [[atoslūgis|potvynių ir atoslūgių]] amplitudė. Svarbiausios salos: [[Rytų Fryzų salos]], [[Helgolandas]] (Šiaurės jūra), [[Fėmarnas]] (Baltijos jūra), [[Riugenas]], [[Uzedomas|Uzedomo sala]].
[[Vaizdas:Fog in Sauerland, Germany.JPG|miniatiūra|kairėje|Rūkas Zauerlande]]
Vokietijos paviršius palaipsniui kyla einant iš šiaurės į pietus. Šiaurėje plyti [[Ledynmetis|ledynmečio]] laikais susiformavusi pelkėta ir ežeringa [[Šiaurės Vokietijos žemuma]] (žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), su moreninėmis kalvomis ir zandrinio reljefo ruožais. Centre – sudėtinga kraštovaizdžio sistema, kurią sudaro aukštumos, neaukšti (600–800 m), seni, miškais apaugę kalnagūbriai – [[Harcas]], [[Tiuringijos Miškas]], [[Rūdiniai kalnai]], [[Reino skalūniniai kalnai]], [[Švarcvaldas]], [[Šumava]] ir kt. Pietinėje dalyje – [[Bavarijos Miškas]] ir [[Alpės|Alpių kalnai]]. Juose yra aukščiausia Vokietijos viršukalnė [[Cūgšpicė]] ({{de|Zugspitze}}) (2962 m).

[[Vaizdas:Deutschland topo.jpg|miniatiūra|dešinėje|Vokietijos fizinis žemėlapis]]
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui – ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras – [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (536 km²), [[Kimo ežeras]] (82 km²), [[Amerio ežeras]] ir kt.
[[Vaizdas:Watzmann bei Berchtesgaden, Germany.jpg|kairėje|miniatiūra|[[Alpės|Alpių]] kraštovaizdis [[Bavarija|Bavarijoje]]]]
Didžioji dalis Vokietijos kraštovaizdžių sukultūrinta – paversta dirbamais [[laukas (žemės ūkis)|laukais]], [[ganykla|ganyklomis]], užstatyta gyvenvietėmis, keliais. [[Miškai]] išlikę daugiausia kalnuose ([[eglė]]s, [[pušis|pušys]], [[bukas|bukai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[skroblas|skroblai]] ir kt.), upių slėniuose auga [[alksnis|alksnių]], [[gluosnis|gluosnių]], [[tuopa|tuopų]] sąžalynai. Šiaurės lygumose vyrauja [[viržis|viržynai]]. Kalnuose, saugomuose plotuose yra [[elniniai|elnių]], [[rudoji lapė|lapių]], [[stirna|stirnų]], [[šernas|šernų]], [[pilkasis vilkas|vilkų]] ([[Lužica|Lužicoje]]), pakrančių maršose ir salose yra didelė paukščių įvairovė. Šalies gamta saugoma 14-oje nacionalinių parkų.

=== Klimatas ===
Vokietijoje vyrauja švelnus [[vidutinių platumų klimatas]]. Šalyje vyrauja vakarų vėjai. Klimatas yra pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Vokietijos klimatui, be kita ko, įtaką daro [[Golfo srovė]], kuri klimatą daro švelnesnį. Vidutinis metinis kritulių kiekis (remiantis [[1961]]–[[1990]] m. duomenimis) yra 700 mm. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis svyruoja nuo 40 mm iki 77 mm vasario ir birželio mėnesiais. Didžiojoje šalies dalyje pastovi sniego danga nesusidaro, tik kalnai žiemą būna nuolat padengti sniegu. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose ir plokščiakalniuose nuo -2&nbsp;°C iki +4&nbsp;°C, Alpėse – iki -5&nbsp;°C. Liepą temperatūra svyruoja apie 16-20&nbsp;°C, aukštikalnėse – vėsiau. Mažiausias kada nors Vokietijoje pamatuota temperatūra siekė -45,9&nbsp;°C, užfiksuota ji buvo [[2001]] m. gruodžio 24 d. prie Funteno ežero ({{de|Funtensee}}). Didžiausia kada nors pamatuota temperatūra buvo +40,3&nbsp;°C, užfiksuota ji buvo [[2003]] m. rugpjūčio 8 d. Nenige ({{de|Nennig}}) [[Saro kraštas|Saro krašte]].

== Ekonomika ==
{{main|Vokietijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Frankfurt Skyline (16259801511).jpg|miniatiūra|kairėje|[[Frankfurtas prie Maino]] yra finansinis šalies centras ir [[Europos Centrinis Bankas|Europos Centrinio Banko]] būstinė]]
Vokietijos ekonomika yra didžiausia [[Europa|Europoje]] ir ketvirta [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|pagal nominalųjį BVP]] pasaulyje.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html Rank Order – GDP (purchasing power parity)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110604195034/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html |date=2011-06-04 }} CIA Factbook 2005. Nuoroda tikrinta 31 December 2006.</ref> Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. [[2008]] m. [[BVP]] sudarė 2 918 mlrd. €<ref name=IMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=64&pr.y=4|title=Germany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-10-01}}</ref>. Itin išplėtota [[pramonė]]. Pagrindinės ūkio šakos – [[chemijos pramonė]], [[metalurgija]], mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos [[prekė]]s, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA"/> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes-Benz|Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Berlynas|Berlyne]].<ref>[https://web.archive.org/web/20061210163253/http://www.german-renewable-energy.com/Renewables/Navigation/Englisch/wind-power.html Wind Power] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Nuoroda tikrinta 30 November 2006.</ref>
[[Vaizdas:Two Ships-Hamburg.jpg|miniatiūra|dešinėje|[[Hamburgas]] yra antras pagal dydį uostas Europoje]]
Nuo [[1948]] m. [[pinigai|pinigų]] reformos iki [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|8-to dešimtmečio]] pradžios [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio [[recesija|recesijos]] pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartyje]]. Bedarbystė 7,7 % ([[2009 m.]] spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo ([[1990 m.]]) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).<ref>[http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Grafiken/DienstleistungenFinanzdienstleistungen/Diagramme/ErwerbstaetigeSektor,templateId=renderPrint.psml Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100807074820/http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Grafiken/DienstleistungenFinanzdienstleistungen/Diagramme/ErwerbstaetigeSektor,templateId=renderPrint.psml |date=2010-08-07 }}</ref>

Didžiausių Vokietijos įmonių pajamos 2018 m.:<ref>[https://www.cio.de/top500 Top-500.] cio.de</ref>
[[Vaizdas:Wolfsburg_VW-Werk.jpg|thumb|right|Volkswagen gamykla [[Volfsburgas|Volfsburge]]]]
[[Vaizdas:EON-Ruhrgas-Zentrale_Essen.jpg|thumb|right|E.ON būstinė [[Esenas|Esene]]]]
{| class="wikitable sortable" style="text-align:right;"
|- style="background:#efefef;"
! style="text-align:center;" | Vieta || style="text-align:center;" | Įmonė|| style="text-align:center;" | Miestas|| style="text-align:center;" | Pajamos<br />(mln.&nbsp;€) || style="text-align:center;" | Pelnas<br />(mln.&nbsp;€) || style="text-align:center;" | Darbuotojai<br />(pasaulio)
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}1. || style="text-align:left;" | [[Volkswagen]] || style="text-align:left;" |[[Volfsburgas]]
|| 235 849 || 13 920 || 664 496
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}2. || style="text-align:left;" | [[Daimler AG|Daimler]] || style="text-align:left;" | [[Štutgartas]] || 167 362 || 11 132 || 298 683
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}3. || style="text-align:left;" | [[Schwarz Gruppe]] || style="text-align:left;" | [[Nekarzulmas]] || 104 300 || N/A || 429 000
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}4. || style="text-align:left;" | [[BMW]] || style="text-align:left;" | [[Miunchenas]] || 97 480 || 7207 || 134 682
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}5. || style="text-align:left;" | [[Siemens]] || style="text-align:left;" | [[Berlynas]], [[Miunchenas]] || 83 000 || 6100 || 379 000
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}6. || style="text-align:left;" | [[Lidl]] || style="text-align:left;" | [[Nekarzulmas]] || 81 200 || N/A || 83 000
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}7. || style="text-align:left;" | [[Deutsche Telekom]] || style="text-align:left;" | [[Bona]] || 80 500 || N/A || 216 000 
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}8. || style="text-align:left;" | [[Robert Bosch GmbH]] || style="text-align:left;" | [[Štutgartas]] || 78 500 || 5300 || 410 000 
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}9. || style="text-align:left;" | Uniper SE  || style="text-align:left;" | [[Diuseldorfas]] || 78 176 || 865 || 11 272
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}10. || style="text-align:left;" | [[BASF]] || style="text-align:left;" | [[Liudvigshafenas prie Reino|Liudvigshafenas]] || 62 700 || 6400 || 122 404
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}11. || style="text-align:left;" | [[Deutsche Post]] || style="text-align:left;" | [[Bona]] || 61 550 || 2224 || 547 500
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}20. || style="text-align:left;" | [[Metro AG|Metro]] || style="text-align:left;" | [[Diuseldorfas]] || 36 500 || 1396 || 146 301
|-
| style="text-align:center;" | {{0}}26. || style="text-align:left;" | [[E.ON]] || style="text-align:left;" | [[Diuseldorfas]] || 30 253 || 2989 || 43 302
|-
| style="text-align:center;" |&nbsp;— || style="text-align:left;" | [[Allianz]] || style="text-align:left;" | [[Miunchenas]] || 132 283 || 7703 || 142 460<ref>[https://www.allianz.com/en/investor_relations/results-reports/key-figures.html Key indicators.] Allianz.</ref>
|-
| style="text-align:center;" |&nbsp;— || style="text-align:left;" | [[Deutsche Bank]] || style="text-align:left;" | [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurtas]] || 25 316 || 1332 || 91 737<ref>[https://www.sec.gov/Archives/edgar/data/1159508/000115950819000025/db2019032220f.htm Deutsche Bank Annual Report 2018 on SEC Filing Form 20-F.]</ref>
|}

== Demografija ==
{{main|Vokietijos demografija}}
[[Vaizdas:COB data Germany2.png|370px|dešinėje|miniatiūra|Žemėlapis pagal užsieniečių skaičių. Kuo tamsiau nuspalvota šalis, tuo daugiau iš jos kilusių žmonių gyvena Vokietijoje]]

Vokietija turi vieną mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje.<ref>https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html?countryName=Germany&countryCode=gm&regionCode=eu&rank=221#gm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090810015349/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html?countryName=Germany&countryCode=gm&regionCode=eu&rank=221#gm |date=2009-08-10 }}</ref> Be to, 2008 m. duomenimis, yra trečia valstybė pasaulyje pagal amžiaus [[mediana|medianą]], kuri šalyje yra net 43,8 m.<ref>[[:en:List of countries by median age|Valstybių sąrašas pagal Amžiaus medianą angliškoje Vikipedijoje]]</ref> Pasak 2009 m. apskaičiavimų, keturiolikos metų ir jaunesni žmonės sudaro tik 13,7 % visos populiacijos, o 65 metų ir vyresni – 20,3 %. Nepaisant to, dėl imigracijos ir gan aukštos vidutinės gyvenimo trukmės (79,26 m.), šalies gyventojų skaičius mažėja nežymiai: 2009 m. Vokietijos populiacija sumažėjo 0,053 %.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gm.html CŽV faktų knyga: Vokietija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181224211106/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gm.html |date=2018-12-24 }}</ref>

[[Jungtinės Tautos]] Vokietiją įvardijo kaip trečią valstybę pagal imigrantų skaičių. Jie sudaro 12 % Vokietijos populiacijos ir 5,2 % visų pasaulio migrantų.<ref>[http://www.unfpa.org/publications/detail.cfm?ID=294&filterListType= State of World Population 2006] United Nations Population Fund. 2006. Nuoroda tikrinta 2007, 01-01.</ref> [[Vokiečiai]] šiuo metu sudaro maždaug 91,5 % visų šalies gyventojų, o didžiausios tautinės mažumos yra [[turkai]] (2,4 %), [[serbai]], [[kroatai]], [[italai]], [[lenkai]], [[rusai]], [[graikai]] ir [[ispanai]].<ref name="CIA"/> Iš užsienio valstybių, daugiausiai bent dalinai iš Vokietijos kilusių žmonių gyvena [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] (50 milijonų<ref> The 1990 census gives 57.9 million, or 23.3% of the U.S. population.</ref>), [[Brazilija|Brazilijoje]] (5 milijonai<ref>[http://www.passeiweb.com/na_ponta_lingua/sala_de_aula/geografia/geografia_do_brasil/demografia_imigracoes/brasil_imigracoes_alemanha A Imigração Alemã no Brasil | Brasil | Deutsche Welle | 25.07.2004] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110715050625/http://www.passeiweb.com/na_ponta_lingua/sala_de_aula/geografia/geografia_do_brasil/demografia_imigracoes/brasil_imigracoes_alemanha |date=2011-07-15 }}</ref>), [[Kanada|Kanadoje]] (3 milijonai<ref>[http://www12.statcan.ca/english/census01/products/highlight/ETO/Table1.cfm?Lang=E&T=501&GV=1&GID=0 2001 Canadian Census] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130409060848/http://www12.statcan.ca/english/census01/products/highlight/ETO/Table1.cfm?Lang=E&T=501&GV=1&GID=0 |date=2013-04-09 }} gives 2,742,765 total respondents stating their ''ethnic origin'' as partly German, with 705,600 stating „single-ancestry“.</ref>) ir [[Argentina|Argentinoje]] (2 milijonai<ref>[http://www.embajada-alemana.org.ar/culturas/becas1.htm «Relaciones culturales entre Alemania y la Argentina»]. Buenos Aires: Embajada de Alemania en Argentina. Consulted April 4, 2009.</ref><ref>According to the Centro Argentino Cultural Wolgadeutsche] there are 2,000,000 descendants of Volga Germans in Argentina</ref>). Nuo 1987 m. į Vokietiją sugrįžo maždaug 3 milijonai etninių Vokiečių, daugiausiai iš rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.<ref>[http://www.migrationinformation.org/Feature/display.cfm?ID=201 „Fewer Ethnic Germans Immigrating to Ancestral Homeland“]. ''Migration Information Source.'' February 2004</ref>

=== Kalbos ===
95 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]] arba vienas iš jos dialektų.<ref name=BBC>{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/languages/european_languages/countries/germany.shtml|title= BBC Education}}</ref> Tiesa, daug dialektų yra sunkiai suprantami žmonėms, mokantiems tik bendrinę vokiečių kalbą, nes jie kartais skiriasi ir žodynu, ir fonologija, ir sintakse. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. 67 % Vokietijos gyventojų moka bent vieną, 27 % – bent dvi, ir 8 % – bent tris kalbas neskaitant gimtosios. Pagal šiuos duomenis, vokiečiai moka mažiau kalbų nei daugelio mažesniųjų [[Europos Sąjunga|ES]] šalių žmonės, bet daugiau nei Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir kelių kitų ES valstybių gyventojai. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] (56 %), [[prancūzų kalba|prancūzų]] (15 %) ir [[rusų kalba|rusų]] (5 %). Nors daliai gyventojų vokiečių kalba nėra gimtoji, ją moka beveik visi Vokietijoje gyvenantys žmonės.<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages]</ref>

=== Religija ===
[[Vaizdas:Köln-Night-GavinCato.jpg|miniatiūra|dešinėje|[[Kelno katedra]]]]
Pasiskirstymas pagal religiją (2019)<ref name="fowid">[https://fowid.de/meldung/religionszugehoerigkeiten-2019 Religionszugehörigkeiten 2019]</ref>:
* [[krikščionys]] – 55,1 % (45,8 milijono)
** [[katalikai]] – 27,2 % (22,6 milijono)
** [[protestantai]] – 24,9 % (20,7 milijono)
** [[Stačiatikybė|ortodoksai]] – 1,9 % (1,5 milijono)
** Kiti [[krikščionys]] – 1,1 % (898 000)
* [[musulmonai]] – 5,2 % (4,3 milijono)
* [[budistai]] – 0,2 %
* [[judėjai]] – 0,1 %
* [[hinduistai]] – 0,1 %
* [[Jazidai]] – 0,1 %
* kitos religijos – 0,4 %
* netikintys arba neturintys užregistruotos religijos – 38,8 % (32,3 milijono)

[[Vaizdas:Bremen-rathaus-dom-buergerschaft.jpg|dešinėje|miniatiūra|[[Brėmeno rotušė]]]]
Protestantai yra susitelkę šalies šiaurėje ir rytuose, o Romos katalikai – pietuose ir vakaruose. Buvęs popiežius [[Benediktas XVI]] yra kilęs iš [[Bavarija|Bavarijos]]. Didžioji dalis nereligingų žmonių gyvena buvusioje Rytų Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose.<ref>[http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm Religionen in Deutschland: Mitgliederzahlen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140528204944/http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm |date=2014-05-28 }} Religionswissenschaftlicher Medien- und Informationsdienst. November 4, 2006. Nuoroda tikrinta 2006, 11-30.</ref> Daugelis Vokietijos ortodoksų yra serbai arba graikai. 50 % budistų yra imigrantai iš Azijos.<ref>''Die Zeit'' 12/07, page 13</ref> Prieš susivienijimą Vokietijoje gyveno tik 30 000 žydų, o dabar – 200 000. Daugiausiai jų gyvena [[Berlynas|Berlyne]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[http://www.eurojewcong.org/ejc/news.php?id_article=81 The Jewish Community of Germany] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060831192908/http://www.eurojewcong.org/ejc/news.php?id_article=81 |date=2006-08-31 }} European Jewish Congress. Nuoroda tikrinta 2006, 11-30.</ref>

Pasak 2005 m. apklausos, 47 % Vokietijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 25 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Likę 3 % pasirinko variantą „nežinau“. Pagal šiuos duomenis, Vokietija yra vidutiniškai religinga palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>

=== Miestai ===
{{main|Sąrašas:Vokietijos miestai}}

Didžiausias šalies miestas yra [[Berlynas]], kuriame gyvena apie 3,4 mln. žmonių. Kiti dideli miestai, turintys daugiau nei 1 mln. gyventojų, yra [[Hamburgas]] ir [[Miunchenas]]. Dvidešimt didžiausių Vokietijos miestų pagal gyventojų skaičių:
{| class="infobox"  style="text-align:center; width:100%; margin-right:10px; font-size:90%; clear:both;"
|-
! style="text-align:center;" colspan="11"|Didžiausi Vokietijos miestai
|-
!rowspan=23 width:150|
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Vieta]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Miestas]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Vokietijos žemės|Žemė]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Gyventojų]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Vieta]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Miestas]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Vokietijos žemės|Žemė]]
!  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"| [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Gyventojų]]
! rowspan=11 style="background:#f5f5f5;" | <br />[[Vaizdas:Braniborská brána.jpg|border|160px]]<br />[[Berlynas]]<br />[[Vaizdas:Hamburg Rathaus.jpg|border|160px]]<br />[[Hamburgas]]
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 1 ||align=left | '''[[Berlynas]]''' || [[Berlynas]] || 3 448 584 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 11 ||align=left | '''[[Hanoveris]]''' || [[Žemutinė Saksonija]] || 521 118
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 2 ||align=left | '''[[Hamburgas]]''' || [[Hamburgas]] || 1 774 688 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 12 ||align=left | '''[[Leipcigas]]''' || [[Saksonija]] || 520 606
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 3 ||align=left | '''[[Miunchenas]]''' || [[Bavarija]] || 1 342 339 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 13 || align=left | '''[[Drezdenas]]''' || [[Saksonija]] || 517 133
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 4 ||align=left | '''[[Kelnas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 996 084 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 14 ||align=left | '''[[Niurnbergas]]''' || [[Bavarija]] || 504 461
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 5 ||align=left | '''[[Frankfurtas prie Maino]]''' || [[Hesenas]] || 670 816 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 15 ||align=left | '''[[Duisburgas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 491 772
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 6 ||align=left | '''[[Štutgartas]]''' || [[Badenas-Viurtembergas]] || 603 194 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 16 ||align=left | '''[[Bochumas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 376 006
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 7 ||align=left | '''[[Diuseldorfas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 587 498 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 17 ||align=left | '''[[Vupertalis]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 350 541
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 8 ||align=left | '''[[Dortmundas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 582 354 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 18 ||align=left | '''[[Bylefeldas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 322 593
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 9 ||align=left | '''[[Esenas]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 577 722 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 19 ||align=left | '''[[Bona]]''' || [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] || 319 657
|-
|  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 10 ||align=left | '''[[Brėmenas]]''' || [[Brėmenas (žemė)]] || 547 247 ||  style="text-align:center; background:#f0f0f0;"| 20 ||align=left | '''[[Manheimas]]''' || [[Badenas-Viurtembergas]] || 312 990
|-
| colspan="9"  style="text-align:center; background:#f5f5f5;"|Šaltinis: [https://archive.today/20130630163237/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-61 World Gazetteer: Germany: largest cities and towns and statistics of their population]
|}
{{-}}

== Kultūra ==
{{main|Vokietijos kultūra}}
[[Vaizdas:Castle Neuschwanstein.jpg|miniatiūra|[[Noišvanšteinas|Noišvanšteino pilis]]]]
Vokietijos kultūra formavosi regioniniu pagrindu, kadangi nacionalinė Vokietijos valstybė ([[Vokietijos imperija]]) buvo sukurta palyginti vėlai, [[1871]] m. ([[Otto von Bismarck|Bismarko]] laikais). Kadangi nebuvo bendros Vokietijos valstybės, kultūrą jungė [[vokiečių kalba]]. Vokietijos kultūra yra [[Germanai|germaniškosios]] Europos kultūros dalis. Vokietija dažnai vadinama poetų ir mąstytojų šalimi ({{de|das Land der Dichter und Denker}}, {{en|the land of poets and thinkers}}).<ref>[http://www.spiegel.de/international/0,1518,410135,00.html Spätzle Westerns] Spiegel Online International. Apr. 6, 2006. Nuoroda tikrinta 2006, 12-06</ref> Kultūros propagavimu bei populiarinimu užsienyje užsiima įvairios institucijos bei organizacijos. Žymiausios – [[Gėtės institutas]], [[Inter Nationes]], Vokietijos akademinių mainų tarnyba ([[DAAD]]) ir kt<ref>Internetquelle |url=http://www.goethe.de/uun/pro/jb13/Jahrbuch_2012_13.pdf |titel=Jahrbuch 2012/2013 |hrsg=Goethe-Institut |seiten=177 |archiv-url=https://web.archive.org/web/20131111165813/http://www.goethe.de/uun/pro/jb13/Jahrbuch_2012_13.pdf |archiv-datum=2013-11-11 |zugriff=2013-11-11 |format=PDF</ref><ref>Internetquelle |url=https://www.goethe.de/de/uun.html |titel=Über uns |werk=Website des Goethe-Instituts |zugriff=2018-02-15</ref>.

=== Literatūra ===
{| class="wikitable" style="text-align:right; margin-right:50px;"
|-
! align=center |[[Johanas Volfgangas fon Gėtė]]<br /><small>(1749–1832)</small>
! align=center |[[Frydrichas Šileris]]<br /><small>(1759–1805)</small>
! align=center |[[Broliai Grimai]]<br /><small>(1785–1863)</small>
! align=center |[[Tomas Manas]]<br /><small>(1875–1955)</small>
! align=center |[[Hermanas Hesė]]<br /><small>(1877–1962)</small>
|-
| align=left | [[Vaizdas:Johann Heinrich Wilhelm Tischbein - Goethe in the Roman Campagna - Google Art Project.jpg|190px]] || style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Gerhard von Kügelgen 001.jpg|129px]]|| style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Grimm1.jpg|125px]]|| style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Thomas Mann 1929.jpg|106px]] || style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Hermann Hesse 1927 Photo Gret Widmann.jpg|110px]]
|}
Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras pavyzdys yra [[Walther von der Vogelweide|Valterio fon der Fogelveide]] kūryba. Žymiausiais [[Vokiečiai|vokiečių]] rašytojais yra tituluojami [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Friedrich Schiller|Frydrichas Šileris]] ir [[Broliai Grimai]]. [[XX a.]] vokiečių rašytojai gavę [[Nobelio premija|Nobelio literatūros premijas]] – [[Theodor Mommsen|Teodoras Momzenas]] (1902 m.), [[Paul Heyse|Paulius Heizė]] (1910 m.), [[Gerhart Hauptmann|Gerhartas Hauptmanas]] (1912 m.), [[Thomas Mann|Tomas Manas]] (1929 m.), [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]] (1946 m.), [[Heinrich Böll|Heinrichas Bėlis]] (1972 m.) ir [[Günter Grass|Giunteris Grasas]] (1999 m.), [[XXI a.]] – [[Herta Müller|Herta Miuler]] (2009 m.).

{| class="wikitable" style="text-align:right; float:right; margin-right:18px;"
|-
| style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Caspar David Friedrich - Wanderer above the sea of fog.jpg|125px]] || style="text-align:left;"| [[Vaizdas:Franz Marc 003.jpg|121px]]
|-
| style="text-align:center;"|[[Kasparas Davidas Frydrichas|K. D. Frydrichas]]<br /><small>Keliautojas virš</small><br /><small>rūko jūros, 1818 m.</small>
| style="text-align:center;"|[[Francas Markas]]<br /><small>Mėlynas arklys</small><br /><small>1911 m.</small>
|}
=== Dailė ===
Žymiausi vokiečių [[renesansas|renesanso]] dailininkai yra [[Albrecht Altdorfer|Albrechtas Altdorferis]], [[Lucas Cranach der Ältere|Lukas Kranachas Vyresnysis]], [[Matthias Grünewald|Matijas Griunevaldas]], [[Hans Holbein der Jüngere|Hansas Holbeinas Jaunesnysis]] ir labiausiai žinomas tarp jų yra [[Albrecht Dürer|Albrechtas Diureris]].

Tarp žymiausių vokiečių [[barokas|baroko]] meistrų buvo [[Cosmas Damian Asam|Kosmas Damianas Asamas]]. Kiti žymūs menininkai buvo: romantikas [[Caspar David Friedrich|Kasparas Davidas Frydrichas]], siurrealistas [[Maksas Ernstas]], ekspresionistas [[Otto Dix|Otas Diksas]], konceptualistas [[Jozefas Boisas]] ar neoekspresionistas [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]].

=== Klasikinė muzika ===
[[Vaizdas:Beethoven.jpg|miniatiūra|left|130px|upright|[[Liudvikas van Bethovenas]] (1770–1827) – vienas žymiausių visų laikų kompozitorių.
[[Vaizdas:Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|left|140px|]]]]

Europos klasikinės muzikos istorijoje svarbų vaidmenį vaidino vokiečių kompozitoriai, kurie dažnai buvo vieni iš svarbiausių savo epochos muzikų. Pasaulyje labiausiai žinomi vokiečių kompozitoriai nuo baroko iki klasicizmo, romantizmo ir modernizmo buvo [[Heinrich Schütz|Henrikas Šiucas]], [[Georg Friedrich Händel|Georgas Frydrichas Hendelis]], [[Johann Sebastian Bach|Johanas Sebastianas Bachas]], [[Ludwig van Beethoven|Liudvikas van Bethovenas]], [[Richard Wagner|Richardas Vagneris]], [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]] ir [[Richard Strauss|Richardas Štrausas]]. Iš vėlyvųjų kompozitorių garsus yra [[Karlas Orfas]], [[Karlheinz Stockhausen]] ir [[Hans Zimmer]]<ref>Cite news |url=https://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1567544/Top-100-living-geniuses.html |title=Top 100 living geniuses |date=30 October 2007 |work=The Daily Telegraph |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20110629171322/http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1567544/Top-100-living-geniuses.html |archive-date=29 June 2011</ref>.

=== Architektūra ===
[[Vaizdas:Schwerin Castle Aerial View Island Luftbild Schweriner Schloss Insel See.jpg|thumb|150px|right|[[Šverino pilis]], [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgas]] (1358–1857 m.)]]
Vokietija turi turtingą ir įvairią architektūros istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių architektūros istorija. Pagrindą Vokietijos architektūrai davė senovės romėnų architektūrinis palikimas, toks kaip, [[Porta Nigra]] (iš [[lotynų kalba|lotynų]] juodieji vartai) [[Tryras|Tryre]] ir nesenai iškastas ''senovės romėnų teatras'' [[Maincas|Maince]]. Kai kurie priešromaniniai pastatai kaip [[Karaliaus salė]] ({{de|Torhalle Lorsch}} taip pat Königshalle) rodo architektūros vystymąsi [[romanika|romanikos]] kryptimi, kuri [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] prasidėjo apie [[1030]] m. Pirmieji [[Gotika|gotikiniai]] pastatai [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] buvo pastatyti apie [[1230]] m. pvz., [[Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Tryras)|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ({{de|Liebfrauenkirche}}) [[Tryras|Tryre]].

Maždaug apie [[1520]] m., iš dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijos, Šventąją Romos imperiją pasiekė [[renesansas]]. Puikus renesanso pavyzdys yra [[Augsburgo rotušė]]. [[Barokas]] čia taip pat prasidėjo vėliau nei kitur (apie [[1650]] m). Keletas pavyzdžių [[Balthasar Neumann]] kūriniai [[Piligrimų bažnyčia]] ({{de|Wieskirche}}) ir Rezidencijos rūmai Liudviksburge ({{de|Residenzschloss Ludwigsburg}}). Maždaug [[1770]] prasidėjo [[Klasicizmas|klasicizmo]] epocha. Žinomi pastatai [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}) [[Berlynas|Berlyne]], [[Šarlotės rūmai]] ({{de|Charlottenhof}}) [[Potsdamas|Potsdame]] ir [[Brandenburgo vartai]]. Istorizmo laikotarpyje ([[1840]]–[[1900]] m.) žinomiausi pastatyti pastatai Vokietijoje yra [[Noišvanšteinas]] ir [[Berlyno katedra]] ({{de|Berliner Dom}}).

== Kita informacija ==
{|	
|-
|valign=top|
* [[Vokietijos šventės]]
* [[Vokietijos ryšiai]]
* [[Vokietijos transportas]]
|valign=top|
* [[Vokietijos karinės pajėgos]]
* [[Vokietijos teisinė sistema]]
* [[Vokietijos sportas]]
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Literatūra ==
* Margarete Graf: ''Schnellkurs Deutschland'', DuMont, Köln 2007, ISBN 978-3-8321-7760-7.
* Axel Schildt, Detlef Siegfried: ''Deutsche Kulturgeschichte: Die Bundesrepublik von 1945 bis zur Gegenwart''. Carl Hanser Verlag, München 2009, ISBN 3-446-23414-4.
* ''Enzyklopädie deutscher Geschichte'', hrsg. von Lothar Gall. In Verbindung mit Peter Blickle, Elisabeth Fehrenbach, Johannes Fried, Klaus Hildebrand, Karl Heinnrich Kaufhold, Horst Möller, Otto Gerhard Oexle, Klaus Tenfelde. R. Oldenbourg Verlag, München 1988&nbsp;ff.

== Nuorodos ==
{{Vikiseserys|Germany}}
{{portal}}
'''Bendros nuorodos'''
* [http://tatsachen-ueber-deutschland.de/index.php?id=1&L=1 Faktai apie VFR: Kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160109142444/http://www.tatsachen-ueber-deutschland.de/index.php?id=1&L=1 |date=2016-01-09 }}
* [http://www.goethe.de/enindex.htm Gėtės instituto tinklalapis]
* [http://www.deutschland.de/ Tinklalapis apie Vokietiją] (vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų kalbomis)
'''Vyriausybė'''
* [http://www.bundestag.de/ Oficiali Vokietijos Bundestago svetainė] (vokiečių. k)
* [http://www.bundesrat.de/ Oficiali Vokietijos Bundesrato svetainė] (vokiečių k.)
* [http://www.bundespraesident.de Oficiali Vokietijos Federalinio Prezidento svetainė] (vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų k.)
* [http://www.bundesregierung.de/ Oficiali Vokietijos Vyriausybės svetainė] (vokiečių, anglų, prancūzų k.)
'''Žemėlapiai'''
* [[Medija:Deutsches Reich1.png|Susivienijusi Vokietija 1871–1918 metais]]
* [[Medija:Deutsches Reich2.png|Vokietija 1919–1937 metais, politiniais motyvais Tautų Sąjungai nuo jos atplėšus kai kurias vokiškas žemes]]
* [http://www.history-map.com/picture/001/pictures/Europe-Map.jpg Vokietija prieškario Europos valstybių kontekste]
* [[Medija:Deutschland1871-1991.png|Atplėštų 1919–1945 metais nuo Vokietijos vokiškų žemių žemėlapis]]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/political-map-of-Europe.gif Vokietija Europos valstybių kontekste 2009 metais]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Germany-physical-map.gif Dabartinis Vokietijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Germany-political-map.gif Dabartinis Vokietijos politinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Germany-road-map.gif Dabartinis Vokietijos pagrindinių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=germany&hl=en&ll=51.179343,10.458984&spn=16.083707,43.198242&sll=53.800651,-4.064941&sspn=15.163673,43.198242&vpsrc=6&hnear=Germany&t=m&z=5 Vokietija per googlemaps žemėlapį]
{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}

{{SavStr}}
{{verta}}

[[Kategorija:Vokietija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]