Peržiūrėti šaltinį Vanadis

{{Cheminis elementas|
žymėjimas=V|Vanadis (V)<!-- Pavadinimas -->|
[[Metalas]]<!-- Grupė, kuriai priskiriamas elementas-->|23<!--Atominis numeris-->|
?<!-- Išvaizda, mano papai
50,9415(1)<!-- Atominė masė (u.m)-->|
134<!-- Atomo spindulys (pm)-->|
650,9<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|
&#91;Ar&#93; 3d³ 4s²<!-- Elektronų konfigūracija-->|
122<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|
?<!-- Jono spindulys(pm)-->|
1,63<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|
?<!--Elektrodo potencialas-->|
?<!-- Oksidacijos laipsniai-->|
6,11<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|
?<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|
30,7<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|
2163<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|
20,8<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|
3650<!-- Virimo temperatūra (K)-->|
446,7<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|
8,34<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|
?<!-- Kristalinė gardelė -->|
?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}

'''Vanadis''' – cheminis [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''V''', eilės numeris 23.<ref>{{VLE|XXIV|639||Vilhelmas Skominas. Vanadis}}</ref> Vanadis ir jo junginiai plačiai naudojami chemijos pramonėje, metalurgijoje, autopramonėje. Lydymosi temperatūra 1915&nbsp;°C. Iš vanadžio junginių, didžiausią reikšmę turi ferovanadis bei jo oksidai ir druskos. 

[[Vaizdas:Vanadium-bar.jpg|thumb|left|Vanadis]]

== Vanadis Žemės plutoje ==

Vanadis sudaro 2×10<sup>-2</sup> Žemės plutos masės.<ref>MATULIS Bronius, JANICKIS Vitalijus. ''Metalai, metaloidai ir nemetalai.'' Kaunas: Technologija, 2010, 109 p. ISBN 978-9955-25-862-9.</ref> Vanadis randamas 65 įvairiuose [[mineralas|mineraluose]]. Iš jų tik keli naudojami kaip rūda: [[vanadinitas]], [[patronitas]], [[karnotitas]]. Vanadžio junginių būna organinėse [[uoliena|uolienose]]: [[akmens anglis|akmens anglyje]], [[nafta|naftoje]] ir kt., taip pat [[boksitas|boksite]]

== Vanadžio poveikis žmogaus organizmui ==
Vanadžio junginiai lengvai smulkinami, metalo dulkės gali patekti į kvėpavimo takus. Vanadžio junginiai, kurie turi palyginus neaukštą lydymosi temperatūrą (apie 650&nbsp;°C), garuoja, sudarydami kondensacijos aerozolį. Kontaktas su vanadžiu bei jo junginiais pasitaiko ne tik pramonėje. Vanadžio oksidai susidaro elektrinių katilų apnašose, ypatingai daug jų būna tuomet, jeigu elektrinės [[kuras]] yra naftos mazutai su didele sieros priemaiša. Katilų paviršiaus valymo metu ore taip pat susidaro vanadžio oksido [[aerozolis]]. Žmogaus organizmui vanadis yra labai toksiškas. Žmonių, dirbančių pramonėje su vanadžiu ar jo junginiais, sveikatos ilgalaikiu stebėjimu paremtos išvados:
# Vanadžio dulkės bei aerozolis smarkiai dirgina kvėpavimo takų gleivinę.
# Vanadžio dulkių patekimas per kvėpavimo takus sukelia kraujagyslių sienelių pažeidimą, dėl to atsiranda [[kapiliarostazės]], [[patinimai]], [[hemoragijos]]. Uždegiminis procesas paprastai turi hemoraginį pobūdį.
# Vanadžio patekimas į plaučius taip pat sukelia lygiųjų bronchų raumenų spazmus, todėl išsivysto astmatinio pobūdžio [[bronchitai]], apsunkintas kvėpavimas. Labai stiprios intoksikacijos metu dėl lygiųjų raumenų spazmų galimas netgi žarnyno peristaltikos padidėjimas.
# Didelės vanadžio ar jo junginių koncentracijos patekimo į organizmą metu pastebėti vidinių organų bei smegenų kraujagyslių pažeidimai. Didelė vanadžio dozė, patekusi į organizmą, taip pat iššaukdavo nervinės sistemos sutrikimus, toksinius nefritus bei baltyminės apykaitos sutrikimus.

Ryšium su metalo svarba pramonėje ir jo padidintu toksiškumu žmogaus organizmui, egzistuoja daug eksperimentinių tyrimų, atliktų su gyvūnais. Pvz., žinoma, kad nedidelės vanadžio dozės, paranterališkai įvestos į gyvūnų organizmą, iššaukdavo širdies susitraukimų padažnėjimą, kraujospūdžio sumažėjimą. Taip pat buvo pastebėtas centrinės bei vegetatyvinės nervų sistemos sužadinimo slenksčių sumažėjimas, sąlyginių refleksinių atsakų susilpnėjimas.

Taip pat išnagrinėti medžiagų apykaitos procesų pasikeitimai patenkant vanadžiui ar jo junginiams į organizmą. Pav., yra žinoma, kad toksiškas vanadžio poveikis surištas su glikolizės metu vykstančio fosforilinimo bei kitų fosforo turinčių junginių metabolinių procesų sutrikimais. Taip pat ryškiai pastebimas fosforo rūgšties apykaitos proceso intensyvumo sulėtėjimas. Kituose darbuose buvo parodyta, kad mažosios vanadžio koncentracijos, kurios dar nesukelia intoksikacijos klinikinių apraiškų, veda prie cistino medžiagos kiekio sumažėjimo žmogaus plaukuose bei naguose, kas rodo, jog įvyko sierą turinčių rūgščių apykaitos sutrikimai. Žinomas faktas, kad dirbančiųjų su vanadžiu kraujyje sumažėdavo cholesterino kiekis, tuo tarpu jo kiekis šlapime išaugdavo [6, 9]. Aukščiau pateikti faktai rodo, kad vanadis bei jo junginiai turi sudėtingą veikimo į žmogaus organizmo gyvybiškai svarbias funkcijas spektrą. Taip pat jie veikia organizmo metabolinius procesus.

== Pavadinimo kilmė ==

Elementas buvo aptiktas [[1830]] m. [[Švedija|Švedijoje]] išlydžius [[geležis|geležies]] rūdą ir pavadintas šiaurės germanų deivės [[Frėja|Frėjos]] garbei (Vanadė – vienas jos vardo sinonimų; [[vanai|vanų]] deivė).

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Vikižodynas|vanadis|no=T}}

{{Commons|Vanadium|no=T}}

[[Kategorija:Cheminiai elementai]]