Van 't Kruijs debiutas (taip pat Van 't Kruys) - šachmatų debiutas pradedamas ėjimu 1. e3. Debiutas pavadintas Amsterdamo žaidėjo Marteno van 't Kruijso (1813–1885), laimėjusio šeštąjį Nyderlandų čempionatą 1878 m., vardu. Kadangi šis debiutas pasitaiko retai, jis laikomas nestandartiniu ir klasifikuojamas A00 numeriu Šachmatų debiutų enciklopedijoje.
Pasak ChessBase, ėjimas 1. e3 yra vienuoliktas populiariausias iš 20 galimų pirmųjų ėjimų. Ėjimas karaliaus flango rikiui atveria laisvus laukelius ir gana saikingai pretenduoja į centro užėmimą, bet pakankamai pasyviai. Valdovės flango rikio vystymas trukdomas e3 pėstininko. Baltieji paprastai siekia aktyviau užimti centrą.
Nors ir nėra labai agresyvus pirmasis ėjimas, žaidimas gali virsti angliškuoju debiutu (c2-c4), valdovės pėstininko partija (d2-d4), prancūziškąja gynyba (vėlyvi d2-d4) arba olandiškosios gynybos atvirkščiai (f2-f4) pozicijomis. Van 't Kruijs debiutas nėra itin mėgstamas didmeistrių, bet šio ėjimo galimybė virsti kitomis pozicijomis gali paaiškinti jo patrauklumą tokiems žaidėjams, kaip čekų didmeistris Pavelas Blatnis. Garis Kasparovas naudojo šį debiutą žaisdamas prieš Fritz šachmatų programą, siekdamas ją „suklaidinti“.
Amsterdamo puolimas taip pat yra Van’t Kruijs debiuto variantas, kuriame po 1.e3 seka 1… e5 2.c4 d6 3.Žc3 Žc6 4.b3 Žf6.
